Be principų, vertybių, ideologijos įsivyravusi politinė partinė sistema, turgaus derybomis paremta valdžios postų ir įtakos sferų dalyba ne vienus metus iš vidaus graužia Lietuvos valstybę. Tokia netvarka pastaruoju metu leido pasireikšti ir kitoms pavojingoms tendencijoms. Kaip antai, kurstytojiškiems LLRA vadovo pareiškimams, pažeidžiantiems LR Konstituciją ir provokuojantiems tautinę nesantaiką.
Blogiausia tai, kad antivalstybinė provokacinė Valdemaro Tomaševskio kalba iš aukščiausių valdžios, teisėtvarkos, specialiųjų tarnybų institucijų taip ir nesulaukė jokio oficialaus neigiamo vertinimo. Dar daugiau, Premjero pasakymas, kad „V.Tomaševskis elgiasi kaip mažas vaikas, kuris nuolat skundžiasi ir kalba visiškas nesąmones, galvodamas, kad į tai bus kreipiamas dėmesys“, akivaizdžiai parodo, jog į tokius pareiškimus yra žiūrima neatsakingai. Neprincipingas aukščiausių šalies pareigūnų požiūris į antivalstybinius pareiškimus sudaro prielaidas ir ateityje reikštis tokioms ar panašioms LR Konstituciją paminančioms kalboms bei provokacijoms. Palyginimui vertėtų pateikti Estijos pavyzdį. Įtarus jų politiką Edgarą Savisaarą finansinėmis ir kitokiomis sąsajomis su Rusija, Estijoje oficialiai buvo konstatuota, kad per E.Savisaaro veiklą šalies vidaus politiką mėginama paveikti iš užsienio, o Centro partijos vadovas ir Talino meras laikomas Rusijos įtakos agentu ir grėsme nacionaliniam saugumui. O juk V.Tomaševskis taip pat nėra tik šiaip V.Tomaševskis. Jis oficialiai veikiančios partijos lyderis ir Lietuvos europarlamentaras. Toks atsainus ministro pirmininko požiūris į problemą tik parodo, kad premjerui žymiai svarbiau yra lenkų balsai, pavyzdžiui, renkant Vilniaus merą negu keliami pavojai nacionaliniam saugumui,
Objektyvumo dėlei tenka pastebėti, jog vis įžūlesnį LLRA vadovo elgesį lėmė nuolatinis Lietuvos valdžios atstovų, parlamentinių partijų pataikavimas, nuolaidžiavimas, neatsakingas pažadų dalijimas šiai organizacijai, tenkinant savo merkantilinius interesus. Atmetus kitus natūraliai kylančius įtarimus, įžūlumas V.Tomaševskiui reikalingas ir mobilizuojant savo rinkėjus. LLRA ideologams paranku lenkų tautinę mažumą laikyti užguitą, neapsišvietusią, kad jie tiesiog būtų akli balsuotojai, lengvabūdiškai tikintys vadų demagogiškais pareiškimais. Bet juk neapsišvietusių, aklų balsuotojų, lengvabūdiškai tikinčių demagogiškais pareiškmais, siekia ir kitų politinių partijų vadovai. Balsai taip pat medžiojami panašiais metodais. Vien per pastaruosius savivaldybių tarybų rinkimus gausybė europarlamentarų, Seimo narių ar šiaip žinomų vietinėms bendruomenėms asmenų partijų ar nepartinių sąrašuose figūravo tik tam, kad būtų „prekiniu ženklu“ – paprasčiausiu masalu rinkėjams suvilioti. Taigi, V.Tomaševskis taip pat naudojosi tuo, kuo naudojasi ir kiti. Logiška, nes jis tiesiog yra dabartiniu metu dominuojančios politinės partinės sistemos įteisinta sudedamąja dalimi. Atsainus aukščiausių valdžios, teisėsaugos, specialiųjų tarnybų institucijų požiūris į V.Tomaševskio antikonstitucinius pareiškimus tą priklausymą tik patvirtina. Nepaisant to, kad LLRA vadovo išsišokimai kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau juk tokį pat pavojų kelia ir dabartinė išsigimusi politinė partinė sistema. Todėl tik jai sveikstant ir keičiantis teigiama linkme galės nykti ir V.Tomaševskio keliamos problemos.
Lietuvos lenkas Ryšardas Maceikianecas pateikė daug informacijos apie LLRA ir jos vadovo veiklą. Informacija verta aukščiausių pareigūnų, teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų vadovų dėmesio taip pat yra ir testas jiems. Tačiau valdžios reakcijos nėra. Todėl nereikia stebėtis, kad piliečiai netiki ir nepasitiki atitinkamus postus užimančiais pareigūnais. Dar blogiau – ir pačia valstybe.
