Įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Žinia apie prievolę niekur nedraustiems gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo 2009 metų sausio daugeliui sukėlė šoką.
Kaip nekils šokas, jei neturint pajamų staiga teks iš kažkur sukrapštyti 864 litus. Staiga, nes ši informacija, atrodo, už valdžios institucijų sienų toliau ir nebuvo paskleista. Todėl teiginys, kad „nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“ šįkart labiau primena pasityčiojimą. Juolab, kai kalbama apie socialiai pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius.
Kuo žmonėms baigsis tas „nežinojimas“, lieka neaišku ir toliau. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai tvirtina, kad atleidimo nuo šio nesumokėto mokesčio nebus, teigdami, jog „Mes (t.y. VMI) tikrai galime kontaktuoti su kiekvienu gyventoju individualiai, jiems yra siunčiami laiškai, skambinama...“ Premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais taip pat tvirtina, kad nedirbantiems, nemokamai atostogaujantiems „mokesčius reikia mokėti“, tiesa, teigdamas, jog „nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o „kiekvienam asmeninio laiško gi neparašysi“. Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius sako, kad tiems žmonėms, kurie pernai buvo priverstinai išleisti neapmokamų atostogų, nereikės mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Tad kuri žinia dėl PSD yra tikra: premjero, jo patarėjo, ar VMI?
Teisinėje praktikoje dukart už tą patį nusikaltimą nebaudžiama. Šioje privalomojo sveikatos draudimo nemokėjimo istorijoje pasirodo bandoma pritaikyti kitokius principus. Logiškai, jei nedirbi, neturi pinigų mokėti įmokoms, jei nemoki įmokų, negauni gydymo paslaugų. Tokių atvejų 2009 m. Lietuvoje priskaičiuojama tūkstančiais. Todėl nesuprantama, kuomet žmogus dar privalo susimokėti už tai ko negavo.
Pasityčiojimu laikyčiau ir kelių pareigūnių komentarus, pagal kuriuos privalomojo sveikatos draudimo įmokas galima priskirti prie solidarumo mokesčių, todėl, anot jų, negaunantys pajamų turėtų elgtis garbingai, būti solidarūs ir susimokėti tuos 864 litus. Visą laiką solidarumą supratau kur kas plačiau. Tai ne tik bendrumas, bet ir turinčių ir gaunančių daugiau gebėjimas pasidalinti su mažiau turinčiais ar nieko negaunančiais.
Rytoj Vyriausybės posėdyje valdžia turi galimybę nutraukti šį tyčiojimąsi iš savo piliečių. Tereikia, kad kelių ministerijų vadovai ir premjeras sugebėtų susitarti tarpusavyje bei paskelbtų logišką, teisingą žmonių atžvilgiu galutinį savo apsisprendimą. Juk toks nežinojimas ir pareigūnų neatleidžia nuo atsakomybės.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
