40-metis vilnietis – odontologo kėdėje. Gyventi be dantų – malonumas menkas, tačiau kad būtų atstatyti keturi dantys, šio vyro laukia sudėtinga procedūra. Pirmiausia dėl to, kad jo žandikaulyje pradėjęs nykti kaulinis audinys.
„Pagrindinė problema yra danties netekimas, kai danties netenkama, neišvengiamai netenkama kraujotakos toje vietoje, todėl kaulas neišvengiamai rezorbuojasi ir ta rezorbcija greičiausia pirmuosius tris – šešis mėnesius, didžiausios apimties kaulo netekimas įvyksta“, – pasakoja „ProDentum“ odontologas-ortopedas doc. Vygandas Rutkūnas, priklausantis VU Medicinos fakulteto Odontologijos institutui.
Norint įtvirtinti naujus dantis, tokiems pacientams pirmiausia reikia atkurti kaulą. O tai, pasirodo, itin dažna problema Lietuvoje.
„Skaičiuojama taip, kad norint įsodinti implantus maždaug kas antra implantacijos procedūra reikalauja papildomos kaulo augmentacijos, tai poreikis yra tikrai didelis“, – teigia gydytoja-burnos chirurgė Ieva Gendvilienė, priklausanti VU Medicinos fakulteto Odontologijos institutui.
Dabar kaulinio audinio atkūrimui kaulo dalis paimama arba iš gyvūnų, arba iš paties paciento organizmo, pavyzdžiui, žandikaulio ar klubakaulio.
„Bet tai yra papildoma žala, nes yra reikalinga donorinė sritis, su ta operacija galimos komplikacijos, įvairios rizikos, kraujavimai papildomi, diskomfortas“, – pastebi gydytoja-burnos chirurgė.
„Todėl reikia surasti būdą, kaip jį kiek įmanoma moderniau, kiek įmanoma minimaliai invazyviau ir kokybiškiau atstatyti, regeneruoti“, – priduria odontologas-ortopedas doc. Vygandas Rutkūnas.
Ir čia Lietuvos mokslininkai nesnaudžia. Jie jau kelerius metus kuria pasaulinę inovaciją medicinai ir tikisi, kad netolimoje ateityje 3D spausdintuvu pradės spausdinti dirbtinius kaulus ar jų dalis.
„Spausdinimui yra naudojama yra natūrali medžiaga ir ši medžiaga yra vienintelė tokia, kuri gali būti patalpinta į žmogų ir kuri gali išlaikyti tas savybes, kad būtent tas karkasas idealiai atitiktų ir išpildytų visas tiek chemines, tiek fizines savybes“, – pasakoja 3D technologijų specialistė Indrė Zabielaitė.
O štai Vilniaus universiteto Biochemijos instituto laboratorijoje jaunieji mokslininkai Milda Alksnė ir Egidijus Šimoliūnas kantriai ieško medžiagų derinių, iš kurių bus kuriami geriausiai žmogaus organizme prisitaikysiantys dirbtiniai kaulai. Pagrindinis jų tikslas – priversti kamienines žmogaus organizmo ląsteles virsti kaulinėmis ląstelėmis.
„Mūsų sukurtas dirbtinis audinys yra ypatingas tuo, kad jis yra yrantis. Jis suyra pats ir užleidžia vietą sukurtam, atkurtam audiniui užaugti. Kitaip tariant, po kažkiek laiko net nebūtų įmanoma tikriausiai atrasti tos vietos, kur buvo įdėtas dirbtinis audinys. Bus visiškai atsistatęs, tikras, natūralus kaulinis audinys organizme“, – teigia biochemikas, doktorantas Egidijus Šimoliūnas.
Dabar lietuvių mokslininkų sukurti dirbtinių kaulų karkasai jau išbandomi su gyvūnais. O po trejų, ketverių metų tyrimai bus pradėti ir su žmonėmis. Jaunieji mokslininkai sako, kad varžosi su laiku.
„Mūsų tyrimo sritis yra labai svarbi, nes visas pasaulis dabar būtent to ir siekia. Dar nėra laimėtojų šioje srityje“, – pastebi biochemikas.
Beje lietuvių mokslininkai pabrėžia, kad nors dabar daugiausia dėmesio skiria dirbtiniams žandikaulio kaulams sukurti, 3D spausdintuvais bus galima atspausdinti bet kokius kaulus.
„Mūsų sukurtas karkasas turėtų būti tinkamas naudoti visų tipų kauliniams audiniams. Taip pat ir kojų, pirštų. Priklausomai būtent nuo žmogaus patologijos. Priklausomai nuo to, kokį jis susirgimą turėtų“, – teigia biochemikas, doktorantas Egidijus Šimoliūnas.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, kasmet net 20 mln. žmonių pasaulyje susiduria su piktybinių navikų, infekcijų ar genetinių ligų sukeltais kaulinio audinio pažeidimais, kuriems išgydyti reikalingi dirbtiniai pakaitalai.
Išsamiau – TV3 reportaže.