„Mes daugelį metų turėjome šią problemą. Mes tiesiog labai aplaidžiai žiūrėjome į moralinius dalykus, kodėl mes turime bendradarbiauti su tuo teroristiniu režimu. O kitas dalykas – mes labai aplaidžiai žiūrėjome į savo nacionalinį saugumą. <…> Aišku, kad ta problema ateina iš gerokai anksčiau, bet karo metu ją tiesiog privaloma spręsti, net jeigu tai yra įsisenėjusi problema“, – naujienų portalui tv3.lt dėsto M. Laurinavičius.
Registro centro duomenimis, nuo šių metų pradžios iki lapkričio 15 dienos Rusijos piliečiai įsigijo 699 NT objektus (įsigyta ne mažiau kaip 50 proc. NT objekto), pernai per visus metus – 786. Baltarusijos piliečiai šiais metais įsigijo 376, pernai – 393.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) tv3.lt patvirtina, kad vien dėl to, kad Rusijos piliečiai turi NT Lietuvoje, jie negali gauti leidimo gyventi ar nacionalinės vizos. NT turėjimas taip pat nėra pagrindas įleisti Rusijos Federacijos piliečių į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Siūlo uždrausti įsigyti būstus įstatymu
Tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiai net ir vykstant karui Ukrainoje įsigijo šimtus NT objektų Lietuvoje, anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo, valstiečio Dainiaus Gaižausko, rodo, kad prevencinė sistema šalyje „veikia netobulai“.
„Yra spragų, kurių dabartiniai valdantieji nematė, ir dėl to turime tam tikrą bėdą“, – tvirtina jis.
„Nepaprastoji padėtis įvesta nuo vasario mėnesio. Paskutinį kartą, kai ji buvo pratęsta, buvo akcentuota, kad tai dėl to, kad rusai į Lietuvą nepapultų dėl tam tikrų grėsmių, kurias mums kelia teroristine valstybe pripažinta Rusija ir jos piliečiai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visiems, kurie norėtų papulti į Lietuvą, turėtų būti uždraustas kelias pas mus patekti. Bet mes ne tik, kad nesustabdėme Rusijos piliečių patekimo, bet stebime jų padaugėjimą. Buvo bandoma sakyti, kad į Lietuvą Rusijos piliečiai nepatenka arba kerta Lietuvos sieną tranzitu, o vėliau iš Lietuvos išvažiuoja. Deja, skaičiai rodo ką kitą.
Dėl to reikalingas įstatymas o ne atsakomybės numetimas pasieniečiams per nepaprastąją padėtį. Įstatymu galima daugiau numatyti grėsmių, suvaržyti teisių. Tai yra teisėtas būdas, kuris vienaip ar kitaip siekiamą tikslą įgyvendinti užtikrina geriau“,– nurodo D. Gaižauskas.
Šių veiksmų turi būti imtasi ne tik dėl Rusijos, bet ir dėl Baltarusijos piliečių, pažymi Seimo narys.
„Šitas klausimas turi atsirasti darbotvarkėje, jis turi būti svarstomas plačiai. Ir patekimas į Lietuvą, ir nekilnojamojo turto įsigijimas, ir verslo patekimas, ir įsitvirtinimas turi būti ribojamas įstatymine tvarka <…> Spragų daug, todėl skubiai turime imtis tam tikrų priemonių. Tai skubėdami turi daryti valdantieji, ypač dabar, kai Europos Parlamentas (EP) Rusiją teroristine valstybe pripažino“, – sako NSGK pirmininko pavaduotojas.
Pasiteiravus, ar dėl to nekiltų teisinių problemų, D. Gaižauskas nurodė: „Teisinių problemų gali kilti dabar. Nes dabar veikia tik nepaprastosios padėties įvedimas, kuris vienaip ar kitaip riboja žmonių teises, bet kontrolė palikta tik pasieniečiams. Bet įstatyminėje bazėje turi būti įvertinti visi „už“ ir visi „prieš“, kad būtų pasiektas tikslas teisėtomis priemonėmis. Dėl to ir siūlau tokius klausimus spręsti įstatymu. Valstybė turi parodyti savo aiškią poziciją“, – nurodė jis.
Kasčiūnas: nuo sausio 1-osios situacija turėtų pasikeisti
NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie rusus ir baltarusius, įsigijusius būstus Lietuvoje, pabrėžia, kad „didelė dalis visų, įsigijusių būstus Lietuvoje yra Rusijos opozicija, kuriai esame suteikę prieglobstį“.
„Juos reikia įskaičiuoti į šitą sąrašą, nes jų padaugėjo ir dar prieš karą, kai jie traukėsi į Vakarus. Turėkime galvoje, kad tų, kurie yra prieš Putino režimą, yra ir pas mus“, – tv3.lt kalba NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas pridūrė, kad valstybė turi turėti instrumentą, kaip apriboti tokius santykius. Todėl NGSK ir Vidaus reikalų ministerija sudarė suvaržymų paketą, pagal kurį nepaprastosios padėties metu tokie sandoriai būtų draudžiami. Jei Seimas pritars, Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimai įsigalios nuo sausio 1 d.
„Kadangi daug dalykų esame deklaravę Europos Sąjungai (ES), mes, kaip valstybė, tik galime įtraukti [žmones] į neįvažiuojančių sąrašą. O kas susiję su kitais dalykais, pavyzdžiui, nuosavybe, kitais sandoriais – jau yra europinių sankcijų reikalas. Jeigu ES nuspręstų, kad tokias priemones (santykių nutraukimą, NT įšaldymą ar kt.) reiktų taikyti, tada mes tai įgyvendintume <…> Jeigu mes priimsime tokį įstatymą, tai nuo sausio 1 dienos tokią priemonę taikyti valstybė turėtų. Ar taikys, ar netaikys, turėtų būti vertinama. Aš manyčiau, kad reikia galvoti apie tokią galimybę“, – sako L. Kasčiūnas.
„Sistema neveikia“
Tai, kad rusai ir baltarusiai gali nevaržomai įsigyti būstus Lietuvoje rodo, kad sistema neveikia, sako M. Laurinavičius.
„Nemanau, kad būstus įsigyja tik tie, kurie turi leidimus gyventi. Pirmiausia, problema yra su tais, kurie jau turi leidimus gyventi Lietuvoje. Mes esame prisileidę gerokai per daug rusų ir baltarusių be jokios atrankos, ir, deja, tą darome dabar, ką parodė [Rusijos verslininko Sergejaus] Ivaškovskio atvejis, kurį aš pats atskleidžiau. Tai yra ne vienintelis atvejis. Tiesiog ta sistema neveikia“, – teigia apžvalgininkas.
Apie S. Ivaškovskio leidimo panaikinimą gyventi Lietuvoje skaitykite čia: Rusijos verslininkui Ivaškovskiui panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje.
M. Laurinavičius teigia nesutinkantis, kad visiems rusams piliečiams dėl jų pilietybės reiktų neleisti įsigyti NT Lietuvoje. Tokiu atveju būtų prieštaraujama viešai deklaruotai politikai, kad režimo persekiojamus rusus mes turime įsileisti.
„Jeigu mes persekiojamus rusus arba baltarusius, kurie iš tikrųjų yra persekiojami, kurie yra Putino režimo priešai, galintys padėti kovoti su Putino režimu, pradėtume diskriminuoti, būtų absurdas. Problema yra ta, kad mes turime visiškai neveikiančią sistemą. Dabar aš jau matau kai kuriuos ženklus iš VRM, kad bandoma tą sistemą bent jau šiek tiek peržiūrėti ir padaryti veikiančia. Tai pirmą ženklą matėme, kai iš Ivaškovskio buvo atimtas leidimas gyventi Lietuvoje“, – nurodė M. Laurinavičius.
Režimo žmogui įsigijus NT Lietuvoje, tai rodo, kad į šalį įsileidžiami asmenys, kurie kelia pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
„Jei žmonių, kurių neturėtų būti Lietuvoje ir nebūtų, natūralu, kad jie negalėtų įsigyti ir jokio nekilnojamojo turto. Mes kartais pačią problemą, net ir kalbėdami teisingai, apverčiame aukštyn kojomis. Problema yra ne ta, kad jie įsigyja nekilnojamojo turto, nors tai yra viena išvestinių problemų, bet tai, kad žmogus, savo buvimu keldamas grėsmę nacionaliniam saugumui yra Lietuvoje. Tai ar jis įsigis tą turtą ar neįsigis, jau yra visiškai išvestinė problema. Jis kitokiais būdais kels problemą nacionaliniam saugumui“, – pabrėžia M. Laurinavičius.
Tiek į Rusijos, tiek į Baltarusijos režimus, anot jo, reiktų žiūrėti kaip į bendrą, didelę grėsmę.
„Aš išvis nematau jokio skirtumo, nes čia ne apie tautybę. Čia yra net ne apie valstybes, bet apie režimus. Tarp Rusijos ir Baltarusijos režimų prasmės nėra skirtumo absoliučiai jokio. Tai yra tas pat režimas, tik formaliai Lukašenka yra gubernatorius. Bet režimas yra vienas ir tas pats, jokio savarankiškumo Baltarusijos režimas nuo Rusijos režimo neturi – tvirtino jis“, – nurodo M. Laurinavičius.
