Už šias Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Darbo kodekso pataisas „už“ balsavo 98 Seimo nariai, pasisakančių „prieš“ nebuvo, susilaikė – 27.
Priėmus pataisas, nuo 2023 metų valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki trejų metų, galės dirbti keturias dienas, arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Tokia tvarka būtų taikoma ir Lietuvos banko darbuotojams.
Trumpesnė darbo savaitė bus taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų. Jeigu jie į darbo rinką grįš anksčiau negu po dvejų metų, jie turėtų atsisakyti vaiko priežiūros išmokos.Privačiame sektoriuje tokia tvarka negalios, darbdaviai galės patys spręsti, ar daugiavaikiams tėvams leisti dirbti trumpiau.
Kai kurie Seimo nariai priekaištavo, kad pakeitimais biudžetininkams sudaromos išskirtinės sąlygos, kiti aiškino, kad valstybė gali jos įstaigose dirbantiems žmonėms nustatyti įvairias darbo sąlygas bei paskatas.
„Tai galimybė derinti šeimos įsipareigojimus ir darbą, greičiau grįžti į darbo rinką, neprarasti kvalifikacijos ir karjeros galimybių, kas vėliau lemtų ir mažesnius darbo užmokesčio bei pensijų skirtumus tarp moterų ir vyrų“, – posėdyje teigė socialdemokratė Orinta Leiputė.
Konservatorius Audrius Petrošius patikino, kad privatus sektorius prisitaikys. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pataisas pavadino privilegijomis, kurios, anot jo, turėtų būti numatytos kolektyvinėse sutartyse ir taikomos tiems darbuotojams, kurie sunkiomis derybomis su darbdaviais jas išsikovotų.
Seimas atmetė opozicijai priklausančių „darbiečių“ ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų siūlymus leisti dirbti trumpiau ir mažamečius vaikus auginantiems tėvams, dirbantiems privačiame sektoriuje.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Seime Linas Kukuraitis, išsakydamas savo motyvus balsuoti „už“ kalbėjo, kad šis siūlymas yra svarbus, vedantis į geresnį šeimos ir darbo derinimą, tačiau, jo teigimu, šeimų paketas turėtų būti skirtas ne tik tėvams, kurie dirba viešajame sektoriuje, bet ir šeimoms, dirbančioms ne biudžetinėse įstaigose.
„Visos šeimos yra lygios mūsų šalyje ir darbo ir šeimos derinimo iššūkius išgyvena tuos pačius. Svarstymo stadijoje sakiau ir minėjau skaičius, kad statistiškai viešajame sektoriuje sąlygos yra geresnės darbo ir šeimos derinimo sąlygos. Ir dėl to svarstydami darbo ir šeimos derinimo sprendimus ypatingai turime žvelgti į privatų sektorių.
Tuo tarpu, jeigu mes nepriimame šio pasiūlymo, gautųsi taip, kad privačiame sektoriuje dirbantys žmonės, šeimos, moterys, auginančios vaikus iki trijų metų, turės mokėti pinigus viešojo sektoriaus moterims ir šeimos tam, kad jie galėtų turėti keturių dienų darbo savaitę“, – kalbėjo jis.
Išsakydamas savo argumentus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Seime Lukas Savickas kalbėdamas rytiniame Seimo posėdyje sakė, kad pateiktas siūlymas juda teisingu keliu.
„Turime sudaryti lankstesnes sąlygas grįžtantiems į darbą ir jeigu jau norime tai daryti tik viešajame sektoriuje, tai visas teisines galimybes jau turime. Jau dabar galiojantys įstatymai leistų sutarimus praplėsti kolektyvines sutartis – ši nuostata galėtų būti taikoma viešojo sektoriaus darbuotojams. Tačiau norima kalbėti įstatymo keliu – turime vadovautis tuo, kad įstatymas turėtų būti taikomas visiems vienodai“, – kalbėjo jis.
Valstybės įstaigose Seimas leido atidaryti vaikų kambarius
Nuo 2023 metų sausio didelėse valstybės institucijose galės būti steigiami vaikų kambariai.
Seimas ketvirtadienį priėmė Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Už balsavo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o aštuoni susilaikė.
Valstybės įstaigos, kuriose dirba 100 ir daugiau darbuotojų, turės įrengti vaikų kambarius trumpalaikei (paprastai ne ilgesnei nei 3 valandų) priežiūrai. Prižiūrėti vaikus būtų patikėta vienam iš institucijos darbuotojų. Privačiame sektoriuje tokių kambarių darbdaviai neprivalėtų steigti – jie būtų rekomenduojami.
Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė teigė, kad tokie kambariai padėtų derinti karjerą ir vaikų priežiūrą.
„Galimybė atsivesti vaikus į darbą didina darbuotojų motyvaciją ir netgi darbo efektyvumą“, – teigė ji.
Tuo metu „valstiečių“ frakcijos nariui Algimantui Dumbravai kilo klausimas, kas bus prižiūrima tuose kambariuose, kai nebus ką į juos atvesti.
Seimo pirmininkė apie papildomą laisvadienį: tėvai galės geriau derinti darbą ir šeimą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad papildoma laisva diena tėvams, dirbantiems viešajame sektoriuje ir auginantiems vaikus iki trejų metų, leistų geriau derinti darbą ir šeimos pareigas. Ji taip pat atmeta kritiką, kad tai diskriminuotų tėvus, dirbančius privačiose įmonėse.
„Apie diskriminaciją tikrai negalime kalbėti – yra sudaroma papildoma alternatyva tiems tėvams, kurie dirba viešajame sektoriuje. Jeigu pažvelgsime į tai, kaip gali konkuruoti viešasis sektorius su privačiu, akivaizdu, kad užmokesčio dydžiu negali konkuruoti, gali konkuruoti didesnėmis garantijomis. Ir dabar jau taip yra, tai galima kalbėti nebent tik apie pozityvią diskriminaciją, bet ne apie negatyvius galimus padarinius tokio sprendimo“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Viliuosi kad po diskusijos Seime balsavimas bus teigiamas ir bus sudaryta papildoma galimybė tėvams, kurie augina vaikus iki trejų metų, anksčiau grįžus į darbą iš vaiko priežiūros atostogų turėti papildomą laisvą dieną ir taip patogiau ir geriau derinti įsipareigojimus šeimai ir darbą“, – pridūrė ji.
Kol kas tokia tvarka siūloma tik viešojo sektoriaus darbuotojams, verslas teigia nepritariantis trumpesnei darbo savaitei.
Be to, valstybės įstaigas ar institucijas, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, siūloma įpareigoti įrengti vaikų kambarius trumpalaikei (paprastai neilgesnei nei 3 valandų) priežiūrai. Prižiūrėti juos galėtų vienas iš institucijos darbuotojų.
Privačiame sektoriuje tokius kambarius būtų rekomenduojama įrengti.
Kai kuriose įmonėse jau taikomas 4 dienų darbo savaitės principas
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės.
Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.
Įmonės personalo partnerė Gintarė Belousienė teigė, kad 2020 metais sėkmingai pasibaigus bandomajam 4 darbo dienų projektui jau nuo 2021 m. pradžios 33 įmonės padaliniai. Išbandyti trumpesnės savaitės privalumus gali apie 80 proc. dirbančių kolegų.
„Esame viena didžiausių energetikos bendrovių Lietuvoje ir savo klientams mes visada dirbsime 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę. Todėl klientų aptarnavimo grupė juos aptarnauja visą darbo savaitę, 5 darbo dienas, kaip ir iki šiol. 4 darbo dienų savaitės modelis reiškia, kad darbai perplanuojami taip, kad mūsų klientams ir jų poreikiams bei lūkesčiams tai jokios įtakos neturėtų. Tačiau dėl darbo specifikos apie 20 proc. kolegų negalės išbandyti trumpesnės savaitės, tai kolegos dirbantys pamainomis ir kolegos dirbantys klientų skambučių centre“, – aiškino personalo specialistė.
Anot jos, įmonė per pirmus šių metų mėnesius dirbo trumpiau, bet efektyviau.
„30 mūsų organizacijos padalinių padidino savo darbo našumą 20 proc. Kolegos per 4 darbo dienas išlaikė savo veiklos efektyvumo rodiklius ar net juos pagerino. 3 padaliniuose dalis veiklos efektyvumo rodiklių, deja, nebuvo pasiekti, tačiau išanalizavus priežastis, tik viename padalinyje projektas lėmė žemesnius rezultatus. Be to, fiksavome darbuotojų sergamumo koeficiento sumažėjimą nuo 7 proc. iki 4 proc. Apklausų rezultatai parodė, kad dirbdami trumpesnės savaitės ritmu net 57 proc. darbuotojų jaučia mažesnį stresą. Naujausios apklausos duomenimis, – net 97 proc. joje dalyvavusių kolegų nori, kad projektas būtų tęsiamas. Vadinasi, didžioji dauguma kolegų palaiko idėją dirbti trumpiau“, – pasakojo G. Belousienė.
Anot jos, pagrindinis projekto tikslas – dirbti dar efektyviau, kartu didinant darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą.
Darbo valandos trumpės, atlyginimas augs?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad darbuotojų atstovai jau labai daug kalba apie trumpesnę darbo savaitę.
„Esame įsitikinę, kad jau dabar visi sektoriai gali pereiti prie 4 darbo dienų savaitės. Tačiau nepereina dėl finansinių kliūčių. Darbdaviai nenori papildomai investuoti į darbuotojus ar samdyti jų daugiau. Tačiau jau turime keletą įmonių, kurios išbando 4 darbo dienų savaitę. Ir girdėjome tik gerus atsiliepimus. Be to, kitose Europos šalyse irgi vis dažniau kalbama darbo savaitės trumpinimą. Tokiu būdu auga darbuotojų našumas“, – pasakojo darbuotojų atstovė
Anot jos, biurų darbuotojai jau šiandien gali pradėti dirbti trumpiau ir darbdaviams nereikės nieko papildomai investuoti.
