Premjeras Andrius Kubilius kalbėjo ne visai teisybę. Tuomet, kai Lietuvai davė suprasti, kad jo Vyriausybė nedarbui mažinti į ekonomiką įliejo 3,5 mlrd. litų ir taip esą sukūrė ar išsaugojo 40 tūkst. darbo vietų. “Respublika” išsiaiškino, kad premjero paminėti pinigai į šalies ūkį buvo pradėti lieti dar 2005-aisiais, kai A.Kubilius apie grįžimą į premjero postą dar tik svajojo. Maža to, didžioji dalis dalykų, susijusių su premjero paminėtais milijardais, pažymėta konfidencialumo grifu.
“Respublikai” pradėjus domėtis A.Kubiliaus paminėtų milijardų kilme, aiškėjo, kad tiesioginiai premjero pavaldiniai net nelabai įsivaizduoja, ką jų viršininkas turėjo galvoje pateikdamas riebius skaičius. Glumina jau vien tai, kad premjeras sensacingą informaciją pateikė, švelniai tariant, ne visai tinkamu laiku. Pastaruoju metu nedarbo lygis tragiškai augo - kas mėnesį bedarbių gretos pasipildydavo 30-40 tūkst. žmonių. Oficialiai 2009-ųjų gruodį buvo užfiksuotas 12,5 proc. nedarbo lygis, nors, ekspertų vertinimu, iš tiesų jis gerokai didesnis.
A.Kubiliaus paminėtos 40 tūkst. išsaugotų darbo vietų už 3,5 mlrd. litų yra tik lašas jūroje ir jis iš esmės nieko nereiškia. Arba reiškia tik tiek, kad premjeras norėjo pasigirti. Neturėdamas tam realaus pagrindo.
Artimi premjerui darbuotojai, o konkrečiai - netgi premjero patarėja Skirma Kondrotas, negalėjo greitai atsakyti, iš kur gauti A.Kubiliaus paminėti milijardai, kas juos skirstė, kaip jie buvo paskirstyti, kam atiteko ir kas bei per kiek laiko kūrė darbo vietas, kuriomis girtasi. Tik po kurio laiko per Jardą Paukštienę, naująją premjero atstovę spaudai, S.Kondrotas perdavė, kad dėl neva įlietų į darbo vietų kūrimą pinigų reikia kreiptis į Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas (SADM) - esą jos ir bus paskirsčiusios pusketvirto milijardo.
Tiesiogiai skatinti - vargo ašaros
Sužinoti bendrus skaičius nesudėtinga. Iš S.Kondroto žodžių aiškėjo, kad tiesioginis darbo vietų rėmimas vyko tiktai per SADM, tiksliau - per jai pavaldžią Lietuvos darbo biržą. Tuo tarpu per Ūkio ministeriją (ŪM) jei ir buvo remiamos darbo vietos, tai tik netiesiogiai. Oficialiai šios programos yra vadinamos ekonomikos skatinimu, o kadangi buvo skatinta, tai neva buvo prikurta ir darbo vietų.
Kaip matyti iš SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės atsakymo, iš A.Kubiliaus paminėtos 3,5 mlrd. litų sumos tiesiogiai darbo vietoms remti buvo skirta tik mažytė dalis - 144 mln. litų. Pinigai atėjo iš Europos socialinio fondo, o vietos darbo biržos ar joms padėjusios daryti programas privačios firmos prie jų pridėjo nuo 5 iki 25 proc. nuosavų lėšų. L.Bušinskaitė bent jau neslėpė, kad šia parama pasinaudojo 52 tūkst. asmenų, tačiau ar jie buvo įdarbinti - neaišku. Maža to, programos darbuotojų užimtumui mažinti buvo pradėtos vykdyti 2005-aisiais, o ne pernai, kaip bando įtikinti A.Kubilius.
Dar, anot L.Bušinskaitės, 3,6 mln. litų buvo gauta iš Europos Sąjungos Globalizacijos fondo bei 630 mln. litų panaudota iš Užimtumo fondo. Tačiau didžioji šių pinigų dalis buvo naudojama anaiptol ne darbo vietoms kurti, o tiesiog pravalgyta. “Pagrindinė lėšų dalis buvo panaudota nedarbo socialinėms išmokoms mokėti”, - pripažino L.Bušinskaitė.
Valstybinės reikšmės paslaptys
Kur kas sunkiau buvo kalbėtis su ŪM atsakingais darbuotojais. Susidarė įspūdis, kad jie nė nežino, ką atsakyti, todėl stengėsi į “Respublikos” klausimus ne patys atsakyti, o pareigą iš keblios situacijos traukti premjerą A.Kubilių užkrauti kam nors kitam. Galų gale buvo apsistota ties ūkio ministro Dainiaus Kreivio patarėju finansų klausimais Daumantu Lapinsku. Liaudiškai tariant, surado kraštinį.
Paklaustas, kas yra “lėšų įliejimas nedarbo rinkai mažinti”, D.Lapinskas tvirtino, kad iš esmės tai - tiesiog ekonomikos skatinimas pinigine parama, kreditais arba suteikiant valstybines garantijas iš bankų gaunamoms paskoloms. Girdi, 2009-aisiais tam reikalui ŪM skyrė 3,098 mlrd. litų. Didžioji šių pinigų dalis (apie 80 proc.) yra gauta iš Europos struktūrinių fondų. 1,2 mlrd. litų buvo paskirstyta per Lietuvos Vyriausybės įkurtą kontroliuojančiąją įmonę “Invega” (200 mln. litų) ir “Jeremy” (1 mlrd. litų) - Europos investicijų fondų kontroliuojantįjį fondą Lietuvoje. Kitos lėšos perėjo per įvairių mažesnių fondų rankas.
Anot D.Lapinsko, būtent tie įlieti trys milijardai ir išsaugojo ar netgi sukūrė 40 tūkst. naujų darbo vietų. “Respublika” norėjo pati įsitikinti, ar iš tikrųjų už milžiniškus pinigus, gautus iš ŪM, bendrovės mažino nedarbą. Norėjome sužinoti, kokios šalies įmonės gavo didžiausias paskolas iš visiems Lietuvos piliečiams skirtos europinės paramos, nes bent jau teoriškai jos ir turėjo sukurti daugiausiai darbo vietų. Tačiau, pasirodo, oficialiai to sužinoti neįmanoma. “Ši informacija yra susijusi su komercinėmis paslaptimis, todėl yra konfidenciali”, - lyg kirviu nukirto D.Lapinskas.
Antanas Buračas - akademikas:
Mes, ekonomikos ekspertai, nesame įsitikinę, kad į ūkį buvo įlieti visi pusketvirto milijardo litų. Gali būti, kad nemaža dalis tų pinigų atsidūrė tiktai bankų sąskaitose, todėl tai nėra realus įliejimas. Jis atsiranda tada, kai iš tiesų sukuriamos darbo vietos. Tiesa, valdžia tvirtina, kad jų sukurta net 40 tūkst. Bet ekspertai neabejoja, kad tai - išpūstas reikalas. Be to, jei ir buvo sukurta naujų darbo vietų, negalima tvirtinti, kad visos jos yra Vyriausybės įlietų pinigų rezultatas. Dalis smulkiųjų ir vidutinių verslininkų surado naujų nišų rinkoje, tad padidino ir darbo vietų skaičių savo įmonėse. Pabrėžiu - tai padarė ne Vyriausybės, o savo pačių jėgomis.
Vidmantas UŽUSIENIS
