Gediminas Žiemelis „Balsas.lt savaitei“ pasakoja apie galimus „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nesėkmių kaltininkus.
Dabartinei Lietuvos valdžiai mažiausiai rūpi keblumai, kurių piliečiams ir verslui sukėlė staigus nacionalinės oro bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ licencijos sustabdymas. Taip mano dešimtis milijonų litų į „flyLAL – Lithuanian Airlines“ su partneriais investavęs verslininkas G. Žiemelis.
Organizuotas žlugdymas
– Kalbant apie bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklą dažnai neigiamai minimas jūsų vardas. Kaip vertinate šiuos atsiliepimus?
– Pagrindinė puolimo priežastis yra didelės aviacijos valdininkų grupės baimė. Nuo pat „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo jautėme didžiulį pasipriešinimą. Kitos valstybės, suprasdamos nacionalinės aviacijos svarbą, visais įmanomais būdais siekia sudaryti tinkamas verslo sąlygas nacionaliniams vežėjams, o Lietuvos valdžia sistemingai mus žlugdė.
– Kokie konkretūs veiksmai trukdė sklandžiam skrydžių bendrovės darbui?
– Milžiniška savivalė Vilniaus oro uoste, absurdiški mokesčiai. Jie net tik didžiausi Europoje, bet ir neskatina vykdyti tiesioginių skrydžių iš Vilniaus.
Tiek buvusieji, tiek dabartiniai Susisiekimo ministerijos vadovai į mūsų nusiskundimus ir pasiūlymus reaguoja stengdamiesi išsisukti nuo problemų sprendimo. Realiai aviaciją valdo ne ministras, o perono, terminalo ar ūkio dalies vadovai.
Lėšos švaistomos be jokios logikos, o Lietuvoje ne tik oro uosto, bet ir oro navigacijos mokesčiai yra vieni brangiausių Europoje. Todėl mūsų šalyje oro keleivių srautas vienam gyventojui yra 3 kartus mažesnis nei Latvijoje. Lietuvoje yra trys oro uostai, jie buvo renovuoti bemaž už 500 mln. litų. Šiuo metu visi jie dirba nuostolingai.
– Ką išsiaiškinote apie „Lietuvos avialinijų“ vadovų veiklą?
– Valstybinėms oro linijoms priklausanti bendrovė „Lietuva“ 2004 metų gegužę už 2,05 mln. litų buvo parduota Kauno bendrovei „Arijus“, kurios akcininkas yra buvęs susisiekimo viceministras Arijus Ramonas. Tų pačių metų kovą, už maždaug 8 milijonus litų per metus „Lietuvos avialinijos“ išsinuomojo iš aviakompanijos „Lietuva“ lėktuvą ATR 42.
Tuo metu „Lietuvos avialinijos“ turėjo pakankamai orlaivių, papildomo lėktuvo nuoma galėjo tik pabloginti valstybinės oro bendrovės padėtį, tačiau sprendimą priėmė Susisiekimo ministerijos vadovaujama valdyba su stebėtojų taryba.
Nuostolingai dirbančios „Lietuvos avialinijos“ turėjo mokėti milijonus už galbūt nereikalingą lėktuvą. Šis sandoris nešė milžinišką pelną privačiai bendrovei „Lietuva“, o valstybinių „Lietuvos avialinijų“ būklė smarkiai blogėjo.
Netrukus buvo pradėtos ruošti „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo sąlygos, kuriomis rūpinosi jau kitas Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas. Jo buvęs kolega A. Ramonas viešai pareiškė, kad „Arijus“ siekia nupirkti „Lietuvos avialinijas“.
2005 metais buvo skelbta, kad „Lietuvos avialinijos“ tikisi gauti 3 milijonus litų pelno, tačiau iš tikrųjų patyrė 28 milijonus litų nuostolio. Akivaizdu, kad dėl lėktuvo nuomos nuostolingai dirbanti oro bendrovė turėjo būti nepatraukli kitiems pirkėjams.
– Koks privatizavimo scenarijus turėjo būti įgyvendintas?
– Apie ketinimus įsigyti „Lietuvos avialinijas“ viešai paskelbė aviakompanijos „Lietuva“ savininkė bendrovė „Arijus“. Per konkursą jie pasiūlė pradinę 9 milijonų litų kainą. Greičiausiai nesitikėjo, kad už nuostolingą įmonę kas nors pasiūlys daugiau. Tačiau atsirado net du investuotojai, tarp jų – ir su manimi susijusi „ŽIA valda“ su partneriais, kurių pasiūlytos sumos gerokai viršijo 20 milijonų litų.
Taip oro bendrovei „Lietuva“ nepavyko įgyvendinti savojo privatizavimo plano. Po metų kompanija tyliai bankrutavo ir paliko daugiau nei 23 milijonus litų skolų, iš jų skolos valstybei viršijo 10 milijonų.
Taigi jei būtų buvęs įgyvendintas jų scenarijus, iš mokesčių mokėtojų kišenės būtų buvusios nubrauktos visos „Lietuvos avialinijų“ skolos.
Mūsų žiniomis, iki privatizavimo su ministerijos pritarimu jau buvo parengti planai pelningiausiai „Lietuvos avialinijų“ veiklai atskirti, atribojant techninio aptarnavimo, antžeminių paslaugų departamentus.
Tuometinių oro linijų vadovas apie tai ministeriją informavo dar 2003 metais – gerokai iki privatizacijos. Taip iš „Lietuvos avialinijų“ buvo išvestos pelningos veiklos sritys ir turtas – antrinė bendrovė „Lietuva“, vienintelė Vilniaus oro uostui maitinimo paslaugas teikianti įmonė „Aero Chief“, turizmo agentūra „Aviaturas ir partneriai“, parduotos „France Telecom“ akcijos, nekilnojamasis turtas Lietuvoje ir užsienyje.
– Ar galėtumėte įvardyti konkrečius atsakingus asmenis?
– Šiltnamio sąlygomis veikianti oro bendrovė „Lietuva“, kuriai galbūt neteisėtai mokėti milijonai iš valstybinių oro linijų kišenės, buvo Susisiekimo ministerijos vadovybės projektas. Vis dar neaišku, kokį vaidmenį atliko „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo sąlygas rengęs tuometinis ministerijos sekretorius V. Šalauskas.
Daug klausimų kelia ir Vilniaus oro uosto vadovo Mindaugo Ivanausko veikla. Iki privatizavimo jis ilgą laiką leido „Lietuvos avialinijoms“ nemokėti rinkliavų Vilniaus oro uostui, tačiau akcijas perėmus „ne tiems asmenims“, M. Ivanauskas pradėjo uoliai rūpintis skolų išieškojimu.
Manau, būtina išsamiai ištirti, kodėl milijoninės sumos buvo mokamos už lėktuvo nuomą iš „Lietuvos avialinijų“, staiga atsiradusį valdininkų spaudimą jau privatizuotai skrydžių bendrovei ir galbūt milžinišką pagalbą latvių bendrovei „airBaltic“.
Kyla klausimas, ar privačiam kapitalui nebuvo rezgamas Susisiekimo ministerijos voratinklis. Man iki šiol nėra aišku, kokį vaidmenį šiame procese atliko ministrai Petras Čėsna, Algirdas Butkevičius.
Tegul neieško kaltų
Buvęs susisiekimo viceministras A. Ramonas atmeta G. Žiemelio kaltinimus ir siūlo pačiam prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
„Kai „Lietuvos avialinijos“ buvo privatizuojamos, mes dalyvavome – tai tiesa. Tik mes matėme realią padėtį ir nepasiūlėme už įmonę net tiek, kiek siekė jos įstatinis kapitalas. Tuo metu jis buvo 9 mln. litų. Ponai nusipirko už 27 mln. ir neturėjo supratimo, ką su ja daryti – tai dabar tegul ir džiaugiasi,“ – ironizavo A. Ramonas.
Jis absurdiškais vadino ir G. Žiemelio teiginius, esą ministerija tyčia žlugdė Lietuvos skrydžių bendrovę.
„Buvo atskirtos nuostolingos, o ne pelningos, kaip pasakoja G. Žiemelis, veiklos ir einama privatizavimo link. Kitaip bankrotą būtų reikėję skelbti dar anksčiau. Melas yra ir tai, kad ATR-24 nuoma kainavo 8 mln. ir buvo nerealiai brangi. Beje, viceministras aš buvau 2001−2002 metais, o ne tada, kai vyko minėti įvykiai“, – gynėsi A. Ramonas.
Linki sėkmės
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis „Balsas.lt savaitei“ sakė nekomentuosiąs jokių G. Žiemelio teiginių ir neketinąs viešai aiškintis santykių su šiuo verslininku.
„Linkiu žmogui sėkmės. Tegul sėkmingai vadovauja savo bendrovėms. Medžiaga yra perduota prokuratūrai, kuri ir sudėlios taškus,“ – sakė ministras.
TIK FAKTAI
Pernai didžiausia Lietuvoje skrydžių bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo tapusi oficialia prezidento Valdo Adamkaus vežėja.
Susisiekimo ministerija finansų krizėje atsidūrusiai bendrovei sausio 16 dieną atėmė skrydžių licenciją.
„flyLAL“ gelbėti žadėjusi Šveicarijoje registruota įmonė „SCH Swiss Capital Holding“ nesuteikė bendrovei žadėtos 1 mln. eurų (3,45 mln. litų) paskolos.
„flyLAL“ teigia, kad potencialiam investuotojui nevykdant įsipareigojimų, neatmetama ir bankroto galimybė.
Oficialiame „flyLAL“ tinklaraštyje užsimenama, kad į įmonę per Šveicarijos bendrovę norėjo investuoti neįvardijami investuotojai iš Vidurio Rytų.
„flyLAL“ skolos, nepadengtos turtu, siekia apie 90 mln. litų.
Vidmantas Babrauskas
