Tuo metu opozicija priekaištavo valdantiesiems, kad biudžete nenumatyta pakankamai lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimui, regionų plėtrai, negrįžta prie nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimo.
Svarstant biudžetą, kaip ir pernai, kalbėjo vos keli valdančiųjų koalicijos atstovai, o dažniausiai prie mikrofono ėjo opozicijai priklausantys parlamentarai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas tikino, kad 2019 metų valstybės biudžetas yra įtemptas ir jame nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. Pasak jo, nors Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolės įspėja apie prociklinę 2019 metų fiskalinę politiką, tačiau EK ir EBPO vertinimu tokios rizikos nėra.
„Pagal suplanuotus 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas arba mažinančių pajamas, tame tarpe ir naujų mokestinių lengvatų atsiradimui (...) Būtina įvertinti Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės nuomonę, jog yra požymių, kad 2019 metais fiskalinė politika gali tapti procikline, nors kitų institucijų vertinimu, tokios didelės rizikos kol kas nėra“, – ketvirtadienį Seime pareiškė S. Jakeliūnas.
Pasak jo, EK kitų metų Lietuvos biudžeto projektą įvertino „geriau negu Estijos“.
„Tai yra retas atvejis, kuomet mūsų biudžeto projektas vertinamas geriau nei Estijos biudžeto projektas. (...) Lietuvos biudžeto projektas kartu su kitų kelių euro zonos šalių biudžetų projektais, tame tarpe Liuksemburgo, Airijos, Suomijos ir kitų įvertintas kaip visiškai, be jokių išlygų atitinkantis augimo ir stabilumo pakto reikalavimus ir principus“, – teigė komiteto vadovas.
Anot jo, EBPO ekspertai mano, kad kitų metų Lietuvos biudžeto fiskalinė politika yra neutrali, o ne ekspansyvi ar prociklinė.
Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad biudžeto projektas yra labai liberalus bei „išgramdytas iki paties dugno“.
„Kitų metų biudžetas, deja, yra tragiškas. (...) Nebėra ko pažadėti nei mokytojams, nei medikams, nei gaisrininkams antrosios uniformos“, – tvirtino G. Landsbergis.
Jis apgailestavo, kad nuo sausio įsigaliosianti mokesčių pertvarka nebuvo atnešta kartu su kitų metų biudžetu, todėl „negalima matyti viso smūgio, kurį patirs biudžetas“.
Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pasigedo sprendimų, kaip bus kompensuoti praradimai dėl nuo 2019-ųjų pradžios įsigaliosiančių mokesčių pakeitimų. Anot jos, mokesčių reforma reikšmingai mažins biudžeto pajamas, o jokių alternatyvų, kaip spręsti šitą problemą, Vyriausybė nepasiūlė.
Liberalas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad „liko nepakoreguotas nekilnojamojo turto mokestis“, o socialdemokratė Rasa Budbergytė biudžete nepamatė šalies ekonomikos augimo požymių. Ji taip pat pabrėžė, kad nepaisant teigiamo EK ir EBPO vertinimų, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ką apie biudžetą sako šalies institucijos, įspėjančios apie formuojamą nepakankamą fiskalinę erdvę ekonomikos sulėtėjimui.
Valdančiajai socialdarbiečių frakcijai priklausantis Algirdas Butkevičius, pasidžiaugęs, kad kitais metais didėja vaiko pinigai, minimali alga ir mažėja mokesčiai, vis tik pasiūlė finansų ministrui Viliui Šapokai „paimti bizūną“ ministrams, kurie nepakankamai rūpinasi biudžeto pajamų surinkimo plano vykdymu.
Konservatorius Andrius Kupčinskas biudžetą pavadino antiregioniniu.
Parlamentarai ketvirtadienį pradėję pirmąjį 2019 metų biudžeto projekto svarstymą, išklausė komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo ir grąžino projektą taisyti Vyriausybei. Antrasis biudžeto svarstymas numatytas gruodžio 6 dieną, o priėmimas – gruodžio 11 dieną.
Seimo nariai, komitetai ir institucijos pateikė siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti dar 611,5 mln. eurų. Valstybės kontrolės teigimu, pagal suplanuotus kitų metų valdžios sektoriaus biudžetus, valstybei nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų.
