Nors Vilniaus miesto savivaldybė tikėjosi Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus ir projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginius pritraukti į rekonstruotą ir modernią Lukiškių aikštę, ji patiria fiasko – šventėms pasirengti nespėjama. Konkurso antrasis etapas keliamas į kitus metus, tačiau ir pirmame etape atrinktų septynių menininkų Lukiškių aikštės vizijos nedžiugina.
Vertinimo komisijos sekretorė Beatričė Raguotienė pripažįsta, kad pavasarį išrinkus nugalėtoją, vargu ar pavyks per pusmetį Lukiškių aikštę rekonstruoti.
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), anot jos pirmininko Alvydo Žickio, jau nuo pat pradžių viešais pareiškimais kritikavo konkurso sąlygas ir siūlė pirmajame etape nustatyti bendrą aikštės tvarkymo idėją, o tik antrame formuoti simbolį ir prieigas.
„Vilniečių ainių“ klubo pirmininkas Kęstutis Šimas, atstovaudamas seniesiems Vilniaus gyventojams, ragina pasimokyti iš ankstesnių nesėkmingų konkursų.
K. Šimo manymu, visuomenė nėra pakankamai subrendusi spręsti šį klausimą, todėl siūlo sutvarkyti aikštę ir tik vėliau, apgalvojus paminklo idėją, skelbti konkursą. Klubo pirmininkas ragina nedaryti to, kam šiandien esame nepajėgūs.
„Laisvės paminklo ir aikštės sutvarkymo laukta pakankamai ilgai. Tik išvežus Leniną jau pradėta apie tai kalbėti. Kiek ilgai mūsų visuomenė gali bręsti? Konkursas buvo seniai skelbtas, nemanyčiau, kad tada buvo daroma paskubomis“, – sakė B. Raguotienė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto estetikos poskyrio vedėja.
A. Žickio vadovaujama Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, tik paskelbus konkursą kritikavo tiek pačias konkurso sąlygas, tiek kūrybinių problemų sprendimo būdus.
„Aiškiai pamatėme, kad ir Vilniaus miesto taryboje nėra žmonių, kurie įsiklausytų į šią problemą. Per gautas kelias pranešimo minutes, per kurias teko išsakyti savo nuomonę Vilniaus miesto tarybai, nesimatė didesnio noro išsiaiškinti, kas čia blogai. Ne tik miesto taryboje, įvairiuose komitetuose, bet ir Vyriausybėje pasigedome įsigilinimo į pačias konkurso sąlygas, kurių trūkumai yra akivaizdūs“, – sakė A. Žickis.
Dabar atrinktus 7 projektus, kurie nepasižymi išskirtinumu, galima vadinti nesėkmingu bandymu du skirtingus konkursus suplakti į vieną.
Konkurso uždaviniai: suplanuoti aikštę bei sukurti laisvės simbolį. Tačiau vienas projektas daromas 1 ir 500 masteliu, o kito projekto mastelis yra 1 ir 20.
„Tokios konkurso sąlygos panašios į namo projektavimą, kuomet reikia suprojektuoti ir būsto baldus“, – kalbėjo architektas A. Žickis.
LKAS, pasiremdama tarptautinėmis panašių konkursų praktikomis, siūlė skelbti du konkurso etapus: pirmame etape spręsti bendrą aikštės struktūrą, jos tvarkymą, o antrame – konkretizuoti laisvės simbolį.
Be to, A. Žickis griežtai ragino atsisakyti požeminių garažų idėjos. Architekto manymu, Lukiškių aikštės gruntas, požeminiai vandenys, natūrali veja bei augalai miesto centre yra didelė vertybė, vieta poilsiui. Jos nereikėtų paversti dar vienu apželdintu garažo stogu (po Savivaldybės aikšte taip pat įrengti požeminiai garažai – lrt.lt pastaba).
B. Raguotienės teigimu, konkurso sąlygos buvo liberalios ir neturėjo varžyti menininkų ir architektų. Be to, pagal dabartinius teisinius reglamentus atviras konkursas negali turėti dviejų etapų.
„Pats konkursas buvo organizuotas tam, kad būtų išrinkta idėja, koncepcija, kuri būtų priimtina, įdomi ir šiuolaikiška.
Rengiant konkurso sąlygas buvo labai daug mąstyta apie dabartinę miesto situaciją, kuri diktuoja savus poreikius. Techninės galimybės šiandien leidžia daug kur įrengti požeminius garažus. Garažai vargu ar paveiktų aikštės sutvarkymą ar patį Laisvės simbolio kūrimą“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto estetikos poskyrio vedėja.
A. Žickis kritiškai vertino konkurso rengėjų siūlymus nevertinti iš anksto, palaukti konkurso pabaigos. Pašnekovo teigimu, laukti nėra ko, jau skelbti keturi konkursai. O iki šiol visuomenė nieko nežino apie būsimą aikštės koncepciją.
Neaiški ir 21 vertinimo komisijos nario nuomonė, sprendimų argumentacija, nepaskelbti posėdžių protokolai. Pasak A. Žickio, vertinimo komisija turi būti atsakinga prieš visuomenę. Tik taip galima tolesnė diskusiją, į kurią būtų įtraukti ir gyventojai.
Parengta pagal Klasikos laidą „Ryto allegro“
