Šiauliuose minint šią sukaktį pasikeis ir NATO oro policijos misijos Lietuvoje kontingentai. Simbolinį Baltijos oro erdvės raktą Belgijos ir Prancūzijos oro pajėgų kontingentų vadai perduos Ispanijos ir Portugalijos oro pajėgų kontingentų vadams, pranešė kariuomenė.
Pirmoji oro policijos misija pradėta vykdyti tuo pačiu metu, kai Lietuva tapo pilnateise NATO nare. 2004-ųjų kovo 29-ąją, 16.47 val. vakaro, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje nusileido pirmieji Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“.
Dabartinė Belgijos ir Prancūzijos kontingentų Šiauliuose vykdoma misija yra 64-oji nuo jos vykdymo pradžios. Iki šiol šioje misijoje Baltijos šalyse dalyvavo 17 valstybių.
Renginyje Šiauliuose dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininkas admirolas Joachimas Ruhle (Joachimas Riulė), Jungtinių pajėgų Briunsiume vado pavaduotojas generolas leitenantas Luisas Lancharesas.
Į ceremoniją taip pat atvyks Belgijos karinių oro pajėgų karininkas generolas majoras Haroldas Van Pee (Haroldas Van Pė), prieš 20 metų buvęs pirmosios NATO oro policijos misijos Lietuvoje vadu. Šiuo metu jis eina Jungtinio oro operacijų centro, iš kurio vadovaujama NATO oro policijai Baltijos šalyse, vado pareigas.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje Baltijos šalims kurį laiką raginant NATO sustiprinti oro policijos misiją, Aljansas pernai birželį sutarė dėl rotacinės oro gynybos modelio.
Kovo pradžioje tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad rotacinė oro gynyba pradės veikti dar šiemet, Lietuvoje bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“. Vis tik ministras neįvardino nei konkrečių šalių, nei terminų.
Seimas narystės NATO metines minės iškilmingame posėdyje.
Jame kalbės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, 1999−2003 metais NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs George'as Robertsonas (Džordžas Robertsonas), NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmasis vicepirmininkas Oleksandras Kornijenka.
Kovo 29-ąją sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo visateise NATO nare.
1994 metų sausio 4 dieną Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui (Manfredui Verneriui) laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare.
2004 metų kovo 29 dieną tuometis Lietuvos premjeras A. M. Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV valstybės sekretoriui Colin Powellui (Kolinui Pauelui) Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.
