Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
„Iš dviejų alternatyvų pasirinkta viena – tai yra Rasų kapinių koplyčia (...). Bus parengtas atitinkamas projektas, kol kas mes dar negalime pasakyti, kaip tai tiksliai atrodys, bet tai bus savotiškas 1863 metų sukilimo vadų panteonas“, – teigi jis.
Anot vicekanclerio, kita svarstyta palaikų palaidojimo vieta buvo Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia šalia Lukiškių aikštės, kurioje sukilėliai buvo sušaudyti ar pakarti.
Pasak D. Matulionio, palaikai bus laidojami rengiant religines apeigas.
„Dėl palaidojimo yra kalbėta ir su vyskupu G. Grušu, jis neturėjo jokių pastabų“, – sakė jis.
Greičiausiai palaidojimas turėtų vykti 2019 metų liepą ar rugpjūtį, jį numatoma organizuoti kartu su Lenkija.
„Turėtume daryti bendrą renginį su Lenkija, nes Lenkijai tai nemažiau svarbus, o gal istoriškai dar net svarbesnis įvykis negu mums“, – teigė Vyriausybės atstovas.
Jis pasakojo, kad prie šio renginio galėtų prisidėti ir Baltarusija, nors kol kas ji esą nerodo didelio susidomėjimo šiais istoriniais radiniais.
Sukilėlių palaikai pernai rasti Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus. Manoma, kad tarp jų yra sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikai. Dėl pastarojo palaikų visiškai tikslaus identifikavimo dar svarstoma kreiptis genetinės medžiagos į Baltarusiją, nes Lietuvoje nėra jo giminių palaidojimų.
Istorikų duomenimis, ant Gedimino kalno palaidotas 21-as prieš daugiau nei pusantro šimtmečio vykusio sukilimo dalyvis.
Šiuo metu mokslininkai yra radę 17 palaikų.
„Tarp jų yra didžioji dalis vadų, tai yra tie, kurie išties vadovavo sukilimui“, – sakė D. Matulionis.
1863–1864 metų sukilėliai, kovoję prieš Rusijos caro valdžią, siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri buvo aneksuota 1795 metais. Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sukilimo pradžia atsišaukimais lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbta 1863 metų vasario 1-ąją.
Buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Z. Sierakauskas pavasarį buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu. Gegužės pradžioje jo kariuomenė sumušta prie Biržų, pats vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.
1863 metų pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo ir kiti sukilėlių vadai – Antanas Mackevičius ir K. Kalinauskas, jie abu taip pat pakarti viešai. Iš viso Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant įvykdyta 21 sukilimo dalyviui.
Per sukilimą mūšiuose buvusios LDK teritorijoje žuvo per 6 tūkst. sukilėlių, į katorgą ir tremtį išsiųsta 25 tūkst. žmonių. Po sukilimo Rusijos imperija Lietuvoje ėmėsi rusinimo politikos – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis.
