Teisėja Daiva Jazbutienė sako, kad per kelerius metus vyras nė karto neprasižengė ir didžiąją dalį uždirbamų pajamų skiria žalos atlyginimui.
„Aišku, pagrindinis klausimas buvo rasti pusiausvyrą tarp nukentėjusiai padarytos žalos ir galimybės suteikti jaunam žmogui pasitaisyti.
Beveik keturiems metams praėjus, žmogus nepadarė nusikalstamos veikos ir tikrai yra realūs veiksmai atlyginant žalą ir didelė dalis žalos atlyginta.
Nežinau, ar jums yra žinomas žalos dydis, atskleisti nenorėčiau, bet yra nemažas susitartas. Aš manau, kad tai irgi rodo žmogaus norą parodyti, kad aš iš tikrųjų gailiuosi, supratau, ką padariau.
Antras dalykas, nuteistojo požiūris yra pasikeitęs, palyginus taip, kaip jis vertino iš karto po įvykio ir kaip jis vertina šiuo metu. Be abejo, jis bijo ir atsakomybės, bet, aš manau, kad iš tikrųjų nuoširdumas matosi pagal tai, kad jis didžiąją dalį pajamų skiria būtent žalos atlyginimui“, – tikina ji.
Teisėja sako, kad vyras nėra atleistas nuo bausmės, tačiau dėl bet kokio nusikaltimo jurbarkiškiui gali būti skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
„Šiuo atveju teismas labai turėjo didelį iššūkį – ar didesnė yra vertybė leisti žmogui pasitaisyti ir atlyginti, tiek kiek yra įmanoma atlyginti tą žalą padarytą nukentėjusiai, ar yra geriau žmogų izoliuoti ir neleisti rodyti, kad jis yra iš tikrųjų vertas.
Trys metai, jis nėra atleistas nuo bausmės. Trys metai, jam dar duotas toks laikotarpis, per kurį, jei jis padarys bent mažiausią nusižengimą, gali būti pasiųstas visą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę atlikti.
Norėčiau dar kartą pažymėti, kad tai nėra lygtinė bausmė, tai yra tiesiog bausmės vykdymo atidėjimas, duodamas šansas jaunam žmogui ištaisyti savo klaidą“, – sako D. Jazbutienė.
Portalas tv3.lt primena, kad byloje nagrinėjamos didelio atgarsio visuomenėje sulaukusio įvykio aplinkybės, kai 2019 metų gegužės 26-osios naktį Tauragės rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje vykusiame moksleivių iš skirtingų Jurbarko krašto mokyklų vakarėlyje M. I. pasikėsino išprievartauti ir itin žiauriai sumušė 16 metų merginą.
Ji patyrė sudėtingą ir skausmingą dvigubą žandikaulio lūžį, ištvėrė ne vieną operaciją.
Tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji byloje siekia, kad vaikinui būtų skirtas realus laisvės atėmimas ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
2020 metų pradžioje pirmosios instancijos teismas pripažino vaikiną kaltu ir skyrė jam laisvės atėmimą trejiems metams ir keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Prokuratūra kasaciniame skunde motyvavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-ųjų gegužę paskelbė nustatęs žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių kodekso nuostatų netinkamą taikymą.
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
Nagrinėjimo metu pernai buvo atlikta kaltinamojo M. I. psichologinė psichiatrinė ekspertizė, kuri paneigė kaltinamojo poziciją, esą jis ne visus įvykius prisimena.
