Tokias rekomendacijas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius R. Lazutka antradienį teikia valdžios atstovams.
Jo teigimu, tokia išmoka iškart spręstų tris problemas – visi tėvai gautų išmokas vaikų priežiūrai, išmokų dydis nepriklausytų nuo tėvų pajamų, nemažėtų tėvų paskata dirbti.
Vienoda išmoka visiems
„Rekomenduojama draudimą imituojančią išmoką paversti universalia, t. y. mokama iš valstybės biudžeto, vienodo dydžio kiekvienam tėvui ar motinai, nepriklausomai nuo jų užimtumo iki vaikui sueis treji metai.
Jos tikslu reikia laikyti ne tėvų prarastų pajamų dėl vaiko priežiūros kompensavimą, bet paramą šeimai, kuri turi papildomus specialius poreikius, t. y. vaiko priežiūrą“, – siūlo R. Lazutka.
Profesorius akcentuoja, kad dabartinė vaiko priežiūros išmokų sistema Lietuvoje ydinga, mat išmokos siejamos ne su šeimos patiriamomis išlaidomis, o su buvusiomis tėvų algomis.
„Nors [„Sodros“ vaiko priežiūros išmoka] finansuojama apdraustųjų įmokomis, bet nepagrįsta teisingumo požiūriu. Skaičiuodami sumokėtas įmokas iki vaiko priežiūros (12 mėn.) ir išmokamos išmokos sumą, matytume, kad įmokos toli gražu negali padengti išmokų“, – teigia R. Lazutka.
Kaip projektuoja R. Lazutka, 2021 m. tokios išmokos galėtų tilpti į 2021 m. „Sodros“ biudžetą – 221 mln. eurų.
„Nuo vaiko gimimo (o gaunančioms motinystės socialinio draudimo išmoką – pasibaigus jos mokėjimui) iki vaikui sueis dveji metai, vaiko priežiūros išmoka būtų 304 eurai, o trečiais metais – 117 eurų per mėnesį“, – siūlo R. Lazutka.
Jo teigimu, tokie išmokų dydžiai parinkti tam, kad kartu su nuo kitų metų 70 eurų sieksiančiais vaiko pinigais pirmus dvejus metus išmoka būtų dvigubai didesnė nei trečiaisiais metais.
„Atitinkamai su vaiko pinigais šeimos gautų 374 ir 187 eurų valstybės paramą vaikui“, – teigia R. Lazutka.
Problema – ne visi tėvai gauna ar po pandemijos gaus išmokas
Tam, kad gautų socialinio draudimo išmoką prižiūrėti vaikus, tėvai privalo turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius socialinio draudimo stažą. R. Lazutka prognozuoja, kad po pandemijos padaugėjus bedarbių, kur kas mažiau tėvų gaus šias išmokas.
„Nedirbantiems asmenims į šį stažą įskaitomas tik bedarbio išmokos mokėjimo laikotarpis. Deja, aprėptis bedarbio išmoka Lietuvoje yra maža, o dėl pandemijos augant bedarbystei, ji dar mažėja.
Dėl šios priežasties, pagal Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenis, vidutiniškai tik apie 62 proc. vaikus iki 2 m. amžiaus auginančių tėvų 2021m. gali tikėtis teisės į Sodros vaiko priežiūros išmoką“, – teigia R. Lazutka.
Vienkartinių priemonių neužtenka
Pandemijos metu praėjusi Vyriausybė įvedė kelias laikinas priemones, skirtas švelninti Covid-19 socialines pasekmes šeimoms. Tarp jų – ir su pandemija nesusijęs vaiko pinigų didinimas.
Tačiau R. Lazutka įžvelgia, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasitelktos priemonės nepadėjo spręsti ilgalaikių skurdo ir vaiko priežiūros derinimo su darbu problemų, kurios krizės metu paaštrėjo šeimoms, auginančioms vaikus iki trejų metų amžiaus.
„Šioms šeimoms jokių tikslinių priemonių nebuvo skirta“, – teigia Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka.
Jau aišku, kad pandemijos metu pasitelkti ekonominės veiklos suvaržymai neigiamai paveikė darbo galimybes, dalis žmonių neteko nuolatinių pajamų. Taip pat kilo problemų tėvams, bandantiems derinti vaiko priežiūrą su darbu, mat įvestas nuotolinis ugdymas, kurį laiką neveikė ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Todėl praėjusi Vyriausybė koregavo socialinio ligos draudimo išmokas – į išmokas galėjo pretenduoti tėvai, turintys vaikų iki 12 metų ir negalintys dirbti ne tik dėl vaiko ligos, be ir dėl uždarytų ugdymo įstaigų. Tokias išmokas gavo 26 tūkst. asmenų, bendra jų suma – 88 mln. eurų.
Taip pat pandemijos metu koreguota ir socialinė pašalpa. Vis dėlto, anot R. Lazutkos, ši korekcija buvo nutaikyta ne šeimos, bet vienišo asmens naudai – skirtos vienkartinės išmokos kiekvienam vaikui.
Pirmojo karantino metu senoji Vyriausybė skyrė po 120 eurų kiekvienam vaikui, o gausioms ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms – po 200 eurų vaikui. Ši išmoka skirta 503 tūkst. vaikų, bendra išmokų suma – 71 mln. eurų.
„Vienkartinės išmokos vaikams poreikis buvo argumentuotas siekiu sumažinti pandemijos ir karantino neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes, didinti vidaus vartojimą bei skatinti ekonomiką. Ji nėra taikli adresato požiūriu, t. y. mokama nepriklausomai nuo to ar potencialių gavėjų pajamos sumažėjo. Tačiau, silpniausias jos bruožas – tai, kad ji tik vienkartinė“, – pažymi R. Lazutka.
Skurdas tebėra didelis
Čia pat profesorius pažymi, kad nepaisant pasitelktų priemonių, vaikų skurdo lygis Lietuvoje išlieka aukštas. Jis ypač paplitęs tarp vienišų tėvų, gausių šeimų ir šeimų su mažais vaikais.
„Pastaroji grupė papildomai neigiamai veikiama ir pandemijos iššauktų užimtumo pokyčių. Plintant nedarbui prarandamas ir motinystės bei vaiko priežiūros socialinis draudimas. Jis nedirbant skaičiuojamas tik bedarbio išmokos mokėjimo laikotarpiu.
Krizių metu kai nedarbas išplinta ir asmenys ilgesnį laiką nedirba, jiems sunkiau sukaupti vaiko priežiūros socialinio draudimo stažą ir išauga dalis neturinčių teisės į išmoką“, – pastebi R. Lazutka.
Šiuo metu vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 77,58 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieneri metai.
Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 54,31 procento, o iki vaikui sueis dveji metai – 31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
