Nevargindamas skaitytojo mįslėmis iškart ir pareiškiu – tiek kainuoja įvairių grandžių biurokratų rašomos ataskaitos (faktiškai – rašinėliai be realaus turinio, bet apie tai vėliau), kuriuos vietiniai kanceliariniai „rašytojai“ kasmet kurpia už kelis milijonus litų, skirtų visiškai kitiems tikslams.
Pinigų „įsisavinimo“ schema iš principo ta pati, kaip ir helikopterių pirkimo iš namų apšiltinimo – renovavimo lėšų, tik šį kartą tai ne europiniai, o mokesčių mokėtojų pinigai. Reikalas štai koks: teisiškai nustatyta, kad transporto priemonių importuotojai (Lietuvoje automobiliai, kaip žinia, negaminami, o mašinų pakankamai daug), įvežantys į šalį mašinas, privalo mokėti tam tikrą mokestį, skirtą tų automobilių demontavimui, kai jie nustoja būti tinkamos naudojimui. Sutikite, tai vienas iš pačių logiškiausių mokesčių, faktiškai reikalaujantis susimokėti už tai, kas laikui bėgant neišvengiamai virsta šiukšle, kurią kažkas turi sutvarkyti, Tuo tvarkymu ir užsiima automobilių tvarkytojai (įmantriau – demontuotojai).
Loginė seka kaip ir nurodytų, kad mokesčių pavidalu importuotojų sumokėti pinigai per valstybinio paskirstymo mechanizmą patenka būtent demontuotojams, kurie tuos laužu virtusius automobilius išardo, sutvarko ir perdirba. Beje, čia tiktų prisiminti, kad tarp šitų specifinių atliekų esama ir pakankamai toksiškų medžiagų, kurias taip pat reikia utilizuoti tokiu būdu kuri mažiausiai kenktų aplinkai – paprasčiausias, bet ne vienintelis pavyzdys būtų akumuliatoriuose esanti rūgštis. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad taip nė velnio nėra – demontuotojai iš šių realiai sumokamų mokesčių, kurie papuola į biudžetą, gauna lygiai nulį, o atliekos vienokiu ar kitokiu pavidalu teršia mūsų gyvenimus.
Tai kur nueina pinigai? Pasirodo, už juos raštingų biurokratų armija ir kurpia tuos aukso vertės rašinėlius – ataskaitas, kurių apmokėjimui ir panaudojamas minėtasis mokestis. Lietuvos rašytojai, palyginę šias lėšas su jų gaunamais honorarais, turėtų nagus nusigraužti...
Na, o dabar truputis aritmetikos, idant žinotume, apie kokio didumo lėšas čia kalbama. Lietuvoje yra 461 registruota, taigi, ir realius mokesčius sumokanti, transporto priemones importuojanti įmonė. Kukliausiais paskaičiavimais kiekvieną jų sumoka apie 1500 litų minimo mokesčio per metus – o tai reiškia 691 500 litų. Ir taip kasmet... Žinoma, tai ne patys didžiausi Lietuvoje „įsisavinti“ pinigai, už kuriuos rašinėlių ir juos kurpiančių „rašytojų“ dėka vis atsiskaitoma, kaip puikiai Lietuva vykdo europines direktyvas, kaip saugo aplinką ir kaip rūpinasi žmonių gerove, tačiau jei kiekvienas mūsų nepatingėtų apsičiupinėti aplink save, užtikrinu jus, tokių ir panašių pinigų „įsisavinimo“ schemų rastume kiekviename žingsnyje, o juk pagaliau viešai prakalbus apie generuojančią ekonomiką, kuri yra pajėgi kurti realią vertę, turėtume apčiuopiamą šansą pagerinti ir aplinką, kurioje gyvename, ir paties gyvenimo kokybę. Tad kodėl nepradėjus nuo tų, kas taip įprato mus apvaginėti, kad tai net nebeatrodo vagyste? Nebent ir toliau sutiktume mokėti milijonus iš mokesčių mokėtojų kišenės už beverčius rašinėlius.
Vidas POCIUS, Lietuvos automobilių demontuotojų asociacija
