Europos pilietis ir jo teisės bei pareigos – populiari, bet daugeliui vis dar sunkiai įkandama tema. Lietuvis, kuris yra ir Europos pilietis, vienais Europos Sąjungos aspektais – galimybe laisvai keliauti Šengeno erdvėje – džiaugiasi, kitais – imigrantų judėjimu, gresiančiu euro įvedimu – skundžiasi. Vis tik ES daugeliui atrodo toks tolimas, sudėtingas ir painus mechanizmas, kad papildomai nė neverta juo domėtis, ar dalyvauti jo kūrime. Dažnai tik palinksima galva: elgiuos kaip nurodyta, nes nieko nepakeisi – juk už mus viskas nusprendžiama, o ir mano balsas nesvarbus… Bet prieš sviedžiant tokį kaltinimą, reikėtų kritiškai įsivertinti, ar be burbėjimo, skundų yra noro veikti ir reikšti savo nuomonę.
ES nori klausytis
Niekas nesiryžtų pasakyti, kad ES yra paprastas politinis darinys, o jo vykdomos politikos – nekomplikuotos. Bet viena iš Sąjungos „griozdiškumo“ priežasčių – siekis atsižvelgti į kuo daugiau interesų. Ir Europos pilietis tikrai nelieka paskutiniu ES interesantų sąraše. Kodėl? Europos piliečiai kviečiami ir skatinami reikštis ES gyvenime ir vystymesi daugybe būdų, tarp kurių tiek pilietines primenančios pareigos, tiek ir asmeninis tobulėjimas. Kiekvienas gali rinktis iš netrumpo sąrašo: balsavimas Europos Parlamento rinkimuose, iniciatyvų siūlymas, dalyvavimas programos „Veiklus jaunimas” projektuose ir Europos jaunųjų žurnalistų dienų mokymuose, žinių demonstravimas „Europrotuose“, „Europos egzamine“, Europos Parlamento informacijos biuro konkursuose, rengiamuose kiekvieną penktadienį…
Sakote, kad sunku gauti informacijos? Europos piliečiams skirti puslapiai yra ir lietuvių kalba. Televizijos, radijo ir internetinės žiniasklaidos atstovai nuolat kviečiami į Briuselį ir Strasbūrą – netrūksta informacijos ir žinučių ne tik apie tai, kas ten vyksta, bet ir kvietimų reikšti savo nuomonę. Mokiniai ir studentai yra Jaunimo Europos komandos taikinys – siekiama pažindinti ir sudominti ES. Pirmininkavimo metu renginiai, informacija ir reklama suaktyvėjo kelis kartus – vien socialiniuose tinkluose naujienos plūste plūsta...
Lietuvis nesišneka?
Lietuvos gyventojai stojimą į ES palaikė labai aktyviai – 2003 metų gegužę pareikšti savo nuomonės referendume atvyko net 57 procentai visų balsavimo teisę turinčių lietuvių, iš kurių net 91,07 procento pasakė „TAIP“. Deja, prisistatę Sąjungai su rekordiniu palaikymu, netrukus Lietuvos gyventojai ėmė prarasti susidomėjimą ES. Tai labai gerai parodo balsavimo EP rinkimuose statistika. 2004 metais savo nuomonę išreiškė daugiau nei 48 proc. lietuvių, o 2009 metais – tik 20 procentų. Lietuvoje vienintelėje iš ES šalių narių per penkerių metų laikotarpį pasireiškė tokia neigiama tendencija. Laukiant naujų EP rinkimų belieka tik spėlioti, ar Eurobarometro duomenys, kad net 65 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų jaučiasi ES piliečiais ir daugiau nei 52 proc. teigia žiną savo savo teises Sąjungoje, prognozuoja geresnius rezultatus.
Ir tai ne vienintelis lietuvių nesidomėjimo ES pavyzdys. Viena labiausiai Europoje žinomų jaunimo programų „Veiklus jaunimas“ klestėjimu pasigirti negali. Įdomu tai, kad į mokymus ir projektus ES šalyse narėse ir jos rytinių kaimynėse dalyvių tenka rimtai paieškoti. Programos sąlygas būtų sunku kritikuoti – apmokama viskas, išskyrus 30 procentų kelionės kainos, siūlomos įvairios temos. Tiek studentų organizacijos, tiek su programa dirbantys jaunimo lyderiai guodžiasi – neatsiranda norinčių, reikia ieškoti pažįstamų rate, dažnai kelis kartus vyksta tie patys žmonės. Renginių gausu visus metus, tad jaunimui tikrai ne visuomet egzaminai ar kitos veiklos. Iš tų, kuriuos teko pakalbinti, dažniausiai gaunami tokie atsakymai – „Tai ten konkursas, reikia dalyvauti, rašyti, o aš nežinau ką“. Atrodo, kad laukiama, kol viskas bus už juos padaryta ir dar maldaujama vykti. Reikia nepamiršti ir profesinių ES mokymų. Spalio mėnesį Briuselyje vykusios Jaunųjų žurnalistų dienos – jau keletą metų vykstantis renginys, skirtas tobulėjimui, naujų sričių išbandymui ir kontaktų mezgimui. Nepaisant pilno kelionės išlaidų padengimo ir dienpinigių, susidomėjimo iš tautiečių vėlgi buvo mažai – Lietuva buvo viena iš kelių šalių, kurioms pratęstas atrankos laikas. Galiausiai pačiame renginyje tarp daugiau nei 100 jaunų žurnalistų buvo vos du lietuviai, o štai švedų ar graikų buvo galima sutikti bent keturis.
Kaip užmegzti pokalbį?
Siekiant pilnavertiško lietuvio dalyvavimo ES kūrimo ir valdymo mechanizme neužtenka vien tiktai siūlyti dalyvavimo būdus. Ko, atrodo, vis dar labiausiai reikia šiuo metu, tai įtikinti lietuvį, kad ES lauke ir vienas yra karys. Prisidėti, pareikšti savo nuomonę ir pradėti dalyvauti nebūtinai reikia didelio būrio – į ES veiklas lengvai gali įsitraukti ir vienas asmuo, o netrukus atsiras bendraminčių tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje.
Tačiau svarbiausias aspektas, kurį pabrėžia ir europarlamentaras Leonidas Donskis, yra mąstymo kaita. Jaunimas mokykloje ir universitete turi suvokti, kad verta kiek įmanoma plėsti akiratį ir naudotis ES siūlomomis progomis. Juk vasarą stažuotis ES institucijose turėtų būti kur kas įdomiau nei skinti braškes Škotijos fermose.
Tiesa, belieka tik tikėtis, kad prie ES įdomumo didinimo prisidės ir valdžios institucijos. Norėtųsi, kad aktyvios pastangos skatinant žmones domėtis ES nesibaigs su pirmininkavimo laikotarpiu ir vis rečiau nepatogūs sprendimai bus teisinami nurodymais iš Briuselio. Padėtų ir tai, kad įvairiose ES šalyse mokslus baigę lietuviai būtų priimami į darbą tiek valstybinėse institucijose, tiek ir privačiose kompanijose. Tokių žmonių atmetimas, argumentuojant jų atotrūkiu nuo Lietuvos aktualijų, tikrai nepadeda artėti prie ES ir toliau europeizuoti Lietuvos.
