Iš užkaborių, užkampių ir užpečkių po vieną, po du ir vorele pradėjo lįsti seni kadrai. Vieni jau primiršti, tyliai pralaukę senų skandalų sukeltus gūsius, o kiti dar neseniai nekompetencija stebinę iš Seimo tribūnų. Postų daug – viceministrai, patarėjai, padėjėjai, o kur dar valstybinių įmonių valdybos. Po „valymų“ atsilaisvins ir departamentų bei įmonių vadovų vietos. Vadinasi reikės daug patikimų ir savų, taigi, partijos bičiulių, talkos.
Partijos bičiuliai visų svarbiausia!
Naujasis premjeras žadėjo, kad ministerijos nebus “tėvonijos”, bet, matyt, kaip visada persigalvojo. Visi ministrai valdančiųjų partijų bičiuliai, absoliuti dauguma viceministrų ir patarėjų taip pat partiniai. Taigi pagal kokius kriterijus saviškius suporuoti su savais? Premjeras sako, kad viceministrai yra geri specialistai. Aha, kaip sako liaudies išmintis, geriausia vištų specialistė yra lapė, taigi ji dirbs vištidėje. Geriausias avelių žinovas yra vilkas, taigi jas paveskim jo priežiūrai. A. Zaremba dirbo „Vilniaus energijoje“? Gerai, dirbs energetikos ministerijoje. M. Busilas buvo prekybos įmonių asociacijos vienas iš direktorių („Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Prisma“), dirbs ūkio ministerijoje. "Rubicon group" "juodojoje buhalterijoje" paminėtas V. Galvonas turbūt tinkamiausias finansų ministerijoje. Suklastotų Baltijos rusų instituto absolventų diplomų istorija velkasi paskui R. Vaitkų? Puikus specialistas švietimo ir mokslo ministerijai.
Ir taip galima vardinti ir vardinti. Buvę Seimo nariai A. Petkus, D. Budrys, tvarkiečiai D. Matonienė ir A. Juocevičius, o kur dar buvęs pirmasis Lietuvos komjaunimo sekretorius A. Macaitis. Visokie neaiškios kompetencijos veikėjai kemšami į ministerijas visai be jokio apskaičiavimo. Daugelis šių žmonių ne tik nenusimano būsimuose reikaluose, neturi jokios vizijos, bet ir neturi užsidegimo kažką keisti ar nuveikti gero valstybei.
Viską sprendžia „darbo grupės“
Nesinori girti buvusios Vyriausybės, bet teisybės dėlei, verta palyginti. Buvusioje vyriausybėje vien ministrų nemažai buvo ne partiniai, tačiau savo srities žinovai – I. Šimonytė, R. Šimašius (įstojo į Liberal sąjūdį vėliau), A. Sekmokas, V. Ušackas (įstojo į TS-LKD jau baigęs ministro karjerą), R. Žylius. O kitų žemesnių pareigūnų aktyviai besireiškiančių partijose buvo visai mažuma. Valstybinių įmonių vadovų, kurie priklausytų partijoms vienetai buvo.
Taigi grįžkim prie naujosios valdžios. Kai jau surinkta marga partinių publika, užpildyti postai ir pasidalintos pinigingiausios sritys iškyla klausimas, o kas gi realiai dirbs? Premjeras nepasimeta ir turi paruoštą atsakymą: „bus sudarytos darbo grupės“. Puiku, politiką vykdys ne politikai, bet „darbo grupės“, kurių tauta nerinko, jie tautai neatsakingi ir išvis.. o kam mums tie draugai partiniai, jeigu viską sprendžia „darbo grupės“?
