„Klimato kaita – kelia rimtą pavojų mums visiems. Reikalingi ambicingesni tikslai ir rimtesni įsipareigojimai tiek Lietuvoje, tiek ES, tiek ir kitose valstybėse“, – sako Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ klimato kaitos specialistė Gintarė Jonušauskaitė.
Su ja kalbamės apie tai, kaip klimato kaita jaučiama Lietuvoje ir pasaulyje (http://www.balsas.lt/naujiena/796521/klimato-kaita-skepticizmui-neturime-laiko-i) ir kaip su prie kovos su ja prisideda lietuviškos nevyriausybinės organizacijos (NVO).
Kaip aktyviai klimato kaitos srityje veikia Lietuvos nevyriausybinės organizacijos?
Dirbame dviem kryptimis: su sprendimų priėmėjais ir visuomene. Dirbdami su pirmaisiais siekiame sustiprinti NVO vaidmenį formuojant šalies klimato kaitos politiką. Pastaroji, beje, Lietuvoje egzistuoja nuo pat mūsų įstojimo į ES, tačiau, deja, ji vykdoma „tyliai“: trūksta dialogo su visuomeninėmis organizacijomis bei su pačia visuomene. Ir ne todėl, kad valstybės institucijos būtų prieš tokį dialogą, tiesiog pačioms organizacijoms trūksta išteklių, o visuomenei – žinių ir įsitraukimo. Tačiau, per pastaruosius metus dėjome pirmuosius žingsnius, kad situacija pasikeistų.
Pavyzdžiui, Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, buvo svarstomi nauji automobilių, kurie bus parduodami po 2020 m. efektyvumo standartai. Drauge su Briuselyje dirbančiomis aplinkosauginėmis organizacijomis parengėme poziciją šiuo klausimu. Būtina, kad politikams, svarstantiems ir priimantiems sprendimus, ant stalo būtų padėta ir motyvuota, tyrimais paremta aplinkosaugininkų informacija. Juk yra daug interesų ir reikia dėti pastangas, kad būtų girdimas ne tik pramoninkus, bet ir visuomenę atstovaujantis balsas. Džiugina ir tai, kad derybose Lietuva pasirodė iš tiesų neblogai, palaikydama ambicingesnį kompromisą.
Taip pat reaguojame ir į kitus ES lygmens sprendimus. Pavyzdžiui, jau gerą pusmetį vyksta intensyvūs debatai dėl naujų ES klimato kaitos ir energetikos tikslų 2030 metams. Kartu su 17 Lietuvos NVO parengėme argumentuotą poziciją, kurioje aiškiai pasisakėme už tris ES šalims privalomus mokslu pagrįstus ir esamomis technologijomis pasiekiamus tikslus, ją įteikėme Prezidentei, Vyriausybei, atsakingiems politikams ir ministerijoms. Norime ambicingų tikslų, tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. Pastarosios pozicija yra ypač svarbi pasaulinėms klimato kaitos deryboms – ji visada iškelia maksimalius tikslus ir pakelia derybų kartelę, tačiau dabartinės Europos Komisijos svarstomos politikos – nepakankamos. NVO studijos rodo, kad galima imtis daug ryžtingesnių veiksmų. Deja, trūksta politinės valios.
O siekiant ją paveikti svarbi visuomenės nuomonė?
Didelė klimato kaitos politikos formavimo dalis susijusi su visuomenės sąmoningumu – politikai imsis reikalingų sprendimų tik tada, kai jaus pakankamą visuomenės palaikymą, todėl mes visi turime aktyviai ir matomai reikalauti rimtų politinių sprendimų, tačiau tą daryti galime tik būdami informuoti.
Vis daugiau dirbame ir su žiniasklaida: surengėme kelias apskritojo stalo diskusijas, po kurių klimato kaitos tema susidomėjo ne vienas žurnalistas, „gimė“ straipsniai. Didžiuojamės ir tuo, kad pirmą sykį Lietuvoje trečiąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitą pristatėme lietuviškai tuo pačiu metu, kai ji buvo pristatoma ir komentuojama visame pasaulyje.
Ar galima teigti, kad aplinkosauga domimasi vis labiau? Kartais atrodo, kad aplinkosauginės temos tampa netgi madingomis.
Matome, kad susidomėjimo, tiek iš žiniasklaidos, tiek iš visuomenės yra. Tačiau norint tinkamai ir patraukliai informuoti visuomenę reikalingi nemaži finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Džiugina tai, kad atsiranda vis daugiau organizacijų, skiriančių tam dėmesio: tikiu, kad tas duos ilgalaikės grąžos.
Svarbu, kad žmonės suprastų, kad klimato kaita kelia realų pavojų mūsų gyvenimo kokybei, tačiau didelės dalies gresiančių padarinių mes dar galime išvengti. Būtina vertinti politikų ar pramoninkų siūlomus sprendimus ilgalaikėje perspektyvoje, galvojant bent pora dešimtmečių į priekį. Šiuo metu vyksta rimtos pasaulinės derybos dėl visų šalių pastangų mažinti atmosferos taršą, kol dar turime galimybę stabilizuoti klimato kaitą prie sąlyginai saugios 2 C ribos. Todėl kiekvieno žmogaus pastangos reikalauti rimtų sprendimų iš politikų yra be galo reikalingos, tačiau, žinoma, šalia to turime būti pasirengę ir keisti savo gyvenimo būdą.
