Algimantas Zolubas Rusai, pašiepdami galiūnų kvailiojimus, sako: sila est – uma ne nado (jei esi stiprus, proto nereikia). Sovietmečio represinės struktūros, pašaipos posakyje neįžvelgdamos bei savo proto neturėdamos, jį suvokė tiesiogiai ir elgėsi atitinkamai. Po SSRS griūties tų struktūrų elgesys nepasikeitė. Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę nuo imperijos, teisėtvarkos ir teisėsaugos struktūrų sudėtis, taigi ir elgesys, taip pat nepasikeitė.
Šviesaus atminimo publicistas ir oratorius Vilius Bražėnas, kurio šimtąjį gimtadienį minėsime balandžio 6 d., kalbėdamas apie linkėjimų turinį sakė: linkint sveikatos ir stiprybės, reikia drauge linkėti šviesaus proto ir išminties, nes sveikas ir tvirtas kvailys gali daug bėdų pridaryti.
Antai vis prisimenamas 2012 m. gegužės 17 d. nepriklausomos Lietuvos policijos įvykdytas Garliavos šturmas. Prievartos šturmo metu paneigimo net per teismus visuomenės niekada neįtikins, nes prievartą buvus liudija daugybė liudytojų, viešai demonstruojama filmuota medžiaga, kai lietuviškas omonininkas su Vyčiu ant rankovės daužo pargriauto vyro tarpukojį, kai į purvą numetama Trispalvė. Ką reiškia 240 pareigūnų jėgos sutelkimas „operacijai“, kai buvo viešai demonstruotas jų beprotiškumas? Tie dvasios vargetos pareigūnai vykdė grubius prievartos veiksmus, nes taip buvo ugdomi, taip buvo mokomi, nes jų vadeivos su nepriklausomybės atgavimu nepasikeitė, veiklos metodai – taip pat.
Proto ir išminties stoką pademonstravo Vilniaus meras A. Zuokas ir Vilniaus policijos vadas K. Lančinskas, pirmasis uždraudęs Kovo 11-osios minėjimo metu patriotų eiseną Gedimino prospektu, antrasis – grasinimais represijomis už mero draudimo pažeidimą, nes vietos bendruomenės nepalinkėjo jiems išminties ir proto. Nepalinkėjo todėl, kad bendruomenes savo galia valdo meras.
Vilniaus savivaldybės tarybos gėdai, merui, suteiktos teisės ką nori leisti, ką nori drausti. Neaiškios politinės orientacijos, su akivaizdžia pilietiškumo stoka, meras dar 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1242 patvirtino Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų rinkimo tvarką, pavesdamas vietos bendruomenes formuoti per savivaldybės skiriamus seniūnus. Kas išėjo iš nuleistos „iš viršaus“ vietos savivaldos, vilniečiai patiria nuolat, nes jų balsas negirdimas, jį užgožia mero galios balsas.
Piliečių triumfu kovo 11 d. prasidėjo ir baigėsi šventinė vilniečių eisena Gedimino prospektu, nes eisenos dalyviai gausiai sutelktos, ne basos, o iki pakaušių šarvuotos kariaunos akivaizdoje neprotingų draudimų nevykdė, tik merą ir policijos vadą drauge su kariauna korektiškai paženklino gėdos ženklu. Gėda turėtų būti paženklinta ir Vilniaus savivaldybės taryba, kad mero poste laiko asmenį, nepasižymintį pilietiškumu, protu ir išmintimi,
