Lietuvos Respublikos Prezidentui, Jo Ekscelencijai p. Valdui Adamkui
Nijolė Bražėnaitė – gydytoja, visuomenininkė, lietuviško sąmoningumo išeivijoje ugdytoja, įsipareigojimo nepriklausomai Lietuvos valstybei tradicijų puoselėtoja, jaunimo globėja ir jo prasmingos veiklos savosios šalies labui skatintoja.
N. Bražėnaite gimė 1923 m. rugpjūčio 26 d. Utenoje. Anksti mirus tėvui, o taip pat ir dėl Antrojo pasaulinio karo sąlygų, jai pačiai teko rūpintis išlikimu, atsiskyrus nuo artimųjų, vėliau – ir nuo savojo krašto.
1941 m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune pradėjusi studijuoti mediciną, studijas baigė jau 1947 m. Leopoldo Franzeno universitete Innsbrucke, Austrija. 1948–1953 m. dr. Nijolė dirbo Nacionalinio kraujo transfuzijos centro ir Vėžio instituto Paryžiuje asistente. 1948 m. vasarą Paryžiuje ji susipažino su partizanine užduotį čia vykdžiusiu Juozu Lukša–Daumantu. Užsimezgė jų draugystė, pasibaigusi vestuvėmis 1950 m. liepos 23 d. Tuebingene.
Tačiau jau po savaites, 1950 m. rugpjūčio 1 d. jie turėjo išsiskirti. Išsiskyrė visam gyvenimui. Juozas Lukša grįžo kovoti į okupuotą Lietuvą, kur 1951 m. rugsėjo 4 d. žuvo, pakliuvęs į pasalą. Net 6 metus Nijolė nieko nežinojo apie savo vyro žūtį.
1953 m. JAV kongreso komisijos Sovietų okupacijos aplinkybėms Baltijos šalyse ištirti pirmininkas Charles J. Kersten susipažino su tuometine VLIK‘o sekretore Vokietijoje Nijole Bražėnaite-Lukšiene ir nuo tada ji tapo kongresmeno globotine. Ji svariai prisidėjo prie Ch. J. Kersteno komisijos veiklos efektyvumo. Tarpininkaujant Ch. J. Kerstenui 1954 m. jai buvo leista atvykti į JAV.
Jungtinėse Valstijose jai vėl teko iš naujo mokytis. 1959 m. ji įgijo teises gydytojo praktikai. Nuo to laiko N. Bražėnaitė-Lukšienė dirbo įvairiose New Yorko ligoninėse patologe, vėliau laboratorijų ir departamentų direktore. Drauge ji dirbo ir pedagoginį darbą – dėstė medicinos universitete.
Visą savo laiką, kuris likdavo nuo profesinės veiklos, N. Bražėnaitė-Lukšienė paskyrė lietuvybei puoselėti. Ji buvo VLIK‘o darbuotoja, Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos, Ateitininkų federacijos, Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Pasaulio lietuvių katalikų organizacijų sąjungos, Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio, Lietuvių katalikų religinės šalpos nare, dažnai – tų organizacijų valdybų nare. Pastaruoju metu ji yra Tautos fondo tarybos narė.
Nepamiršo dr. Nijolė ir savo artimųjų. Iki 1966 m. ji bylinėjosi su tuometinės Sovietų Sąjungos vyriausybe dėl okupuotoje Lietuvoje likusios motinos – vienišos našlės – išleidimo į Vakarus, susijungti su užsienyje esančiais šeimos nariais. Ir jai pasisekė tą bylą laimėti. Dr. Nijolės pastangomis ir lėšomis 2004 m. Dialogo kultūros institutas išleido knygą “Ir dar valandėlę…” (294 p.). Tai svarus, ryškus, įtikinamas dokumentas, liudijantis mūsų žmonių atskirties, vargo ir tautos tragedijos mąstą okupacijos metais. Ši knyga 2007 m. JAV išleidžiama jau ir anglų kalba.
Dr. Nijolė Bražėnaitė gebėjo jautriai ir kilniai atskleisti taip pat ir Juozo Lukšos asmenybę, pagarbiai įprasminti jo atminimą. 25-erius metus ji laikė paslaptyje savo susirašinėjimą su Juozu Lukša. 1977-aisiais, minint žymiojo partizanų vado 25-ąjsias žūties metines, N. Lukšienė prasitarė apie tuos laiškus ir net išdrįso kai ką iš jų pacituoti. Intelektualų ir bičiulių įtikinta dr. Nijolė sutiko pasidalyti Juozo Lukšos vidinio pasaulio atšvaitais. Taip atsirado epistolinio palikimo knyga „Laiškai mylimosioms“. Nuo 1980 m. iki 2004 m. išleistos jau 3 šios knygos laidos.
Vienu svarbiausių dr. N. Bražėnaites-Paronetto gyvenimo tikslų visais laikotarpiais buvo ir išliko Juozo Lukšos-Daumanto siekių, idėjų ir principų raiška. Ji nepaliaujamai rūpinosi J. Lukšos-Daumanto atsiminimų knygos „Partizanai“ išleidimu (išleistos jau 5-ios laidos lietuviškai) herojinio partizanų žygio įamžinimu tautos atmintyje. Dr. Nijolės rūpesčiu ir asmeninėmis lėšomis buvo išleistos dvi šios knygos laidos anglų kalba. Per minėtos knygos vertimo į švedų kalbą pristatymą 2005-ais metais Švedijos Geteborgo miesto knygų mugėje, ji daug prisidėjo prie šios knygos išskirtinio pasisekimo Švedijoje. Dr. Nijolės asmenybės žavesys galbūt yra viena iš priežasčių, kodėl J. Lukšos-Daumanto veikla ir istorinis žygis jau tampa legenda, išplintančia po visą pasaulį.
Pastarąjį dešimtmetį dr. Nijolė Bražėnaitė-Paronetto labai efektyviai vadovauja „Tautos fondo“ Mokyklų įdukrinimo komisijai. Ji organizavo daugkartinius lėšų rinkimų vajus ir per visą tą laikotarpį sukaupė $ 250,000 lėšų, kurios visos buvo skirtos 250-čiai įdukrintų Lietuvos mokyklų.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, dr. Nijolė su neblėstančiu aktyvumu veikia patriotinės auklėjamosios veiklos bare. Jau 15 kartų ji lankėsi Lietuvoje, Švedijoje, kur susitikinėjo su visuomene ir jaunimu, gyvai pasakojo autentiškai pergyventą pokario rezistencijos istoriją ir jos herojų Juozą Lukšą-Daumantą. Jos rūpesčio ir paramos dėka, Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje buvo įrengtas Juozo Lukšos muziejus, įvairiais leidiniais aprūpintas gimnazijoje veikiantis Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencijos studijų centras, gimnazijos biblioteka, istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų metodiniai centrai. 1995 m. dr. N. Bražėnaitė JAV įsteigė Juozo Lukšos-Daumanto fondą, kurio paskirtis rūpintis rezistencinio paveldo išsaugojimu, Juozo Lukšos atminimo įamžinimu, mokinių aktyvumo skatinimu. Kiekvienais metais šis fondas skiria vienkartines stipendijas buvusiems Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos abiturientams, kurie gimnazijoje pasižymėjo geru mokymusi, aktyvia visuomenine veikla. Per šį laikotarpį šis fondas vien tik mokinių stipendijoms skyrė maždaug 25 tūkstančių litų.
Dr. Nijolės finansinis įnašas buvo vienas pagrindinių, kuriant dokumentinį filmą „Baladė apie Daumantą“ (rež. V.V. Landsbergis) ir dokumentiniais faktais paremtam vaidybiniam filmui „Vienui vieni“(rež. J. Vaitkus).
Įvertinant visus dr. Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei, prašome gerbiamą Prezidentą apdovanoti ją atitinkamu Lietuvos ordinu.
Pasirašo:
Organizacijų vardu
Tautos Fondo vardu – Garbės pirmininkas Juozas Giedraitis, Tarybos pirmininkas Algis Vedeckas,
Tarybos pirmininkas-emeritus Jurgis Valaitis
JAV LB XVIII Tarybos Prezidiumo vardu - Danguolė Navickienė
JAV LB New York bendruomenės vardu - Ramutė Žukaite, apygardos pirmininkė, Laima Šileikis-Hood ir Vida Jankauskienė, apylinkių pirmininkės
Garliavos Juozo Luksos gimnazijos bendruomenes vardu - Vdmantas Vitkauskas, gimnazijos direktorius
Šiaurės Amerikos ateitininkų vardu - Danguolė Kuolienė, Šiaurės Amerikos Ateitininkų Tarybos pirmininkė Lietuvių Fronto Bičiulių Tarybos vardu – Vytas Petrulis, pirmininkas
Asmeniniu vardu
Ambrozaitis, Kazys, MD - JAV, visuomeninkas, buvęs įvairių lietuviskų organizacijų vadovas
Baltakis, Paulius, M.I.C . - JAV, vyskupas
Bindokienė, Danutė - JAV laikraščio "Draugas" vyr. redaktorė
Gaila, Juozas - JAV, buvęs LB Krašto valdybos pirmininkas
Gečys, Algimantas - JAV, buvęs LB Krašto valdybos pirmininkas
Kamantas, Vytautas – JAV, buvęs PLB valdybos pirmininkas
Kisielius, Petras, MD - JAV, visuomeninkas, buvęs įvairių lietuviskų organizacijų vadovas
Kriaučiūnas, Romualdas, prof., dr. - JAV, visuomeninkas, buvęs įvairių lietuviskų organizacijų vadovas
Kronkaitis, Jonas - buvęs Lietuvos kariuomenės vadas
Landsbergis V. Vytautas - rašytojas ir režisierius
Ozolas, Romualdas - Kovo 11-osios Akto signataras
Razma, Antanas, MD - JAV "Lietuvių fondo" Garbės pirmininkas, buvęs LB Krašto valdybos pirmininkas
Sidrys, Rimvydas, MD - JAV, visuomeninkas
Vaitkus, Jonas - teatro ir kino režisierius, profesorius Jonas Vaitkus
Venclova Tomas – JAV, rašytojas, profesorius
Volertas, Vytautas - JAV, buvęs LB Krašto valdybos pirmininkas
