Antros pakopos pensijų fondų plėtra populiariojoje žiniasklaidoje dažnai pristatoma kaip būtina priemonė padėsianti sušvelninti neigiamus visuomenės senėjimo padarinius (Klyvienė: Pensijų reforma ir finansų tvarumas – ar tai prieštarauja vienas kitam?, www.15min.lt, 2013 m. kovo 15d.). Iš tiesų šis teiginys yra neteisingas. Nesvarbu kokia pensijų sistema: einamojo finansavimo ar kaupimo egzistuos, visuomenės senėjimas jas vienodai pažeis.
Einamojo finansavimo sistemą senėjimas pažeidžia tiesiogiai, per mažėjantį apdraustųjų ir augantį senatvės pensijų gavėjų skaičių. Todėl gali tekti mažinti išmokas, didinti įmokų tarifus, vėlinti senatvės pensijos amžių ir pan. Kaupiamąją sistemą senėjimas pažeidžia netiesiogiai. Pagrindinis senėjančios visuomenės bruožas – mažėjančios gamybos apimtys, kurias nulemia mažėjantis užimtumas. Tad ta karta, kuri pensijas gaus iš pensijų fondų, pasiims lėšas, kurios buvo uždirbtos aukštesnio užimtumo ir atitinkamai aukštesnių gamybos apimčių laikais. Šios pensijų lėšos sukurs perteklinę pinigų pasiūlą dėl ko išaugs kainų lygis, o reali pensijų vertė ir jų perkamoji galia smuks. Kita vertus, senėjant visuomenei gauti išmoką kurios nominali vertė būtų aukšta bus tiesiog neįmanoma, nes visų turto ekvivalentų paklausa bus mažesnė dėl mažesnio dirbančių asmenų skaičiaus, todėl atitinkamai mažės ir kaupiamo kapitalo vertė. Nepriklausomai nuo to, kokia socialinio draudimo sistema šalyje yra, visuomenės senėjimopadarinių išvengti neina.
2. Planas 2+1+1
Skolintis lėšas tam, kad mokėti pensijas yra pats blogiausias sprendimas koks gali būti padarytas. Dėl vyriausybės neveiklumo 2009 m. Lietuvoje buvo mokamos tokios išmokos, kurių nebuvo galima pateisinti niekuo. Disbalanso pensijų ir motinystės sistemoje pasekmė yra 10 mlrd. skola Sodroje. Tad pagrindinis vyriausybės uždavinys šiandien, rytoj, poryt ir matyt visą dešimtmetį į priekį yra apmokėti sąskaitas už besaikį išlaidavimą ir nesugebėjimą susiskaičiuoti kiek pajamų tu gauni ir kiek įsipareigojimų tu gali įgyvendinti. Kalba eina ne tik apie skolos grąžinimą, bet ir apie palūkanų mokėjimą ir apie tai, kad nereikėtų skolintis tam, kad sumokėti palūkanas.
Pinigai, kurie yra skiriami pensijoms yra tiesiog pravalgomi, jie nesukuria darbo vietų, neskatina ekonomikos augimo. Vienintelis dalykas kurį jie gali sukelti yra infliacija, jei jų kiekis bus neproporcingai didelis. Tad plano 2+1+1, 1+2+1 ar 1+1+2 įgyvendinimui skolintis yra taip pat neprotinga kaip ir skolintis dabartinėms pensijoms. Tai nesiderina nei su fiskaliniu stabilumu ir gyvenimo pagal pajamas nuotaikomis Europos Sąjungoje ar pagrindinėje jos ekonomikoje Vokietijoje, nei su ilgalaikiais mūsų šalies tikslais būti pažangia modernia ekonomika, nei su sveiku protu.Šios subsidijos bus pravalgomos, tik ne šiandien, o rytoj.
3. Ko reikia ir ko nereikia
Ko iš tiesų nereikia ir ko nepalinkėtum niekam, tai turėti tokią Vyriausybę, kuri būtų tiek neveikli, kad visus 2009 m., o vėlesnius taip pat mokėtų išmokas neturėdama jokių galimybių šiems mokėjimams atlikti. Tai gera pamoka dabartinei vyriausybei, kad skolinis pensijų mokėjimams negalima. Pensijos nėra ekonomikos priežastis, jos neužveda ekonomikos variklio, tai tik ekonomikos pasekmė. O dabar apie tai ko reikia. Pirmiausia reikia likviduoti skolas susikaupusias Sodros sistemoje. Ir joks pensijų sistemos dizainas to nepadarys.
Norint sugrąžinti skolas būtinas vienas dalykas – atgaivinti darbo rinką. Žūt būt, nori nenori, patinka tau tai ar nepatina, reikalingas užimtumo augimas. Augant užimtumui ir mažėjant nedarbui darbuotojų derybinės pozicijos derantis dėl darbo užmokesčio su darbdaviais sustiprės dėl ko pradės augti ir pats darbo užmokestis. Tiek užimtumo, tiek darbo užmokesčio augimas yra būtini skolų grąžinimui. Tam, kad investuoti ir pagyvinti darbo rinką galima ir skolintis, tačiau tam, kad subsidijuoti pensijų fondų dalyvius ir jų būsimų laikotarpių pensijų pravalgymus – ne. Raktas į didesnes pensijas dabartiniams ir būsimiems pensijų gavėjams yra ne Sodroje, ne fonduose, o darbo rinkoje ir našume.
4. Skaičiuoklė
Tie kas nori pažaisti būsimos pensijos žaidimą jau kelios dienos gali tai padaryti. Ir kaip visada velnias slepiasi smulkmenose. Skaičiuoklėje buvo naudotos pesimistinio, bazinio ir optimistinio scenarijaus prielaidos, numatančios 5.5, 6.5 ir 7.5 proc. investicijų grąžą. O dabar ekskursas į šalį: jeigu Sodros pervedimai į pensijų fondus būtų investuoti į instrumentus duodančius apytiksliai 0.37 proc. ketvirtinį arba apytiksliai 1.5 proc. metinį augimą, tai 2011 m. pradžioje būtų sukaupta visų pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė.
5. Ar tikrai naudinga kaupti visiems
Ne. Naudinga kaupti tiems, kurie uždirba daug. Jeigu asmuo uždirba nedaug, vidutiniškai arba mažiau nei vidutiniškai, tikėtina, kad pensijų fonde sukauptos lėšos neatsvers Sodros pensijos sumažinimo. Tam, kad kaupimas apsimokėtų, sukauptas kapitalas padalintas iš tikėtinos likusio gyvenimo trukmės mėnesiais turi gerokai viršyti prarastą socialinio draudimo pensijos dalį, nes socialinio draudimo pensija yra indeksuojama, t.y. palaikoma daugiau mažiau pastovi jos perkamoji galia.
Dėl išmokų iš pensijų fondų jokio aiškumo kol kas nėra. Neindeksuojant išmokų, einant laikui dėl infliacijos jų perkamoji galia mažės. Turėti ženklų asmenų kiekį, kurie nuo kaupimo bus nukentėję nenaudinga nei valstybei, nei atskiriems jos subjektams, pvz. pensijų fondams. Jiems ir finansinėms institucijoms, kurių emblemos naudojamos pensijų fondų lankstinukuose, tai gali kainuoti reputaciją ir čia nepadės jokie teiginiai, kad mes nieko negarantavome ir nieko negarantuojame.
Algirdas Bartkus Socialinių mokslų (ekonomika) daktaras Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas
