Savivaldybės pardavimų skyriaus darbuotojai - Jūs esate genijai. Jūs pirmieji sugebėjote savo siūlomas transporto paslaugas internetu parduoti brangiau, negu įprastuose prekybos taškuose. Įsigydamas internetu du bilietus ne tik sumokėjau 4,40 lt SĮ SP, bet ir Swedbankui 0,80 lt už pavedimą. Tai buvo tas nuostabus jausmas, kai supranti, kad tau ką tik žuvimi užvožė per veidą. Pasirodo, kad pardavimo kaštai savivaldybei yra vienodi tiek parduodant internetu, tiek spaudos kioskuose. Labai pagarbiai nuo šiol žiūrėsiu į spaudos kioskuose dirbančias tetas, gali būti, kad miestiečio kortelę jos pildo visuomeniniais pagrindais.
O dabar, graudi istorija, kurios moralas, kaip ne keista, bus pabaigoje:
Šiandien ryte Vilniečio abonento kortelę pasipildžiau dviem bilietais, sumokėjęs už juos pinigus internetu. Nusprendžiau pasinaudoti viešuoju transportu – į darbą ir atgal atsiskaitydamas pusvalandiniais buvimo Vilniaus mieste bilietais. Įlipu į autobusą, pridedu kortelę prie aparačiuko – pypt. Nulis litų sąskaitoje. Keikiausi (tyliai, aš gi suprantu, kad sistema nauja – ne viskas iškart veikia), krapščiau nereikšmingus tris pem ir varguoliškai kratydamasis autobuse be kondicionavimo ir be atidarytų langų, jau šypsodamasis atvykau į darbą. Juk kas gali būti geriau varguoliui, negu iš jo besityčiojantis nomenklatūrininkas (paslapčia) ar apžvalgininkas (viešai), tokiu metu atsiranda puiki proga parodyti visą save putojantis, kad anie galėtų supratingai šypsodamiesi linkčioti galvą.
Per pietus prireikė važiuoti į Santariškes. Internete pasižiūrėjau kaip per pusvalandį nuvykti į reikiamą vietą. Anksčiau važiuodavau su 72 mikriuku (vertimas nevarguoliams: tai kažkas panašaus į autobusus, kuriais Indijoje prievartautojai važinėja), dabar, dėka į gyventojų poreikius orientuotų transporto sistemos pokyčių, pasivėžinsiu netgi dviem nuostabiais viešojo transporto autobusais.
Įlipus į autobusą pridėjau magiškąją Vilniaus miesto abonento kortelę – pypt. Nulis litų. Rūškanu veidu nuėjau pas vairuotoją, nes važiuoti iki pačio greičiausio mieste autobuso – tris stoteles. 3,50 Lt. Išlipęs nuėjau į spaudos kioską ir pasipildžiau keliais pusvalandiniais buvimo mieste bilietais (jeigu kyla klausimų, kodėl nesiėmiau tokių gudrių veiksmų anksčiau, atsakymas labai paprastas – nei šalia namų, nei šalia darbo nėra spaudos kioskų. Pėdinti dešimt minučių iki spaudos kiosko, kad pasipildyčiau bilietą ir po to pavažiuočiau vieną stotelę, aišku, yra visų vargolių svajonė, bet neviliojo).
Atsipalaidavęs įlipu į atskriejusį autobusą, pažymiu bilietą ir – jokio pypt. Pasižiūriu – bilietas galioja dar 19 min. Matyt, kažkokiu būdu (į skolą gal?), išmintingasis Vilniečio bilietas aktyvavosi ankstesniame autobuse. Pradedu suprasti rusų liaudies išmintį – ne likimas. Tai tarsi patvirtina autobuso gale mobiliu įrenginiu niūrią savo egzistenciją šansonu paįvairinantis lengvai asocialus ir lengvai kriminalinis brandaus amžiaus 35-ių smirdantis elementas. Bet aš ramus, mane saugo 10 tolerancijos minučių.
O dabar smagiausia dalis. Naudotis Vilniaus miesto bilietais, už kuriuos aš internetu sumokėjau pinigus ryte, bus galima naudotis tik kitą dieną. Kitą dieną po to, kai įlipęs į autobusą priliečiau Aparatą. Tai yra: jeigu Jums reikia kažkur keliauti šiandien, o jūs neturite sąskaitoje pinigų – teks paieškoti spaudos kiosko. Net, jeigu Jums reikia keliauti neaišku kada, Jūs vistiek negalėsite tiesiog naudotis tuo, ką įsigijote, nes iš pradžių, Jums reikės įlipti į autobusą, ir aktyvuoti PAVEDIMĄ INTERNETU AUTOBUSE (taip, šie žodžiai yra sakomi pakeltu tonu), tada turėtumėte greitai išlipti iš autobuso, jeigu vien tik tokiu tikslu į jį įlipote. Arba pirkite iš vairuotojo bilietą ir laukite rytdienos, kada „aktyvuosis internetu įsigytas bilietas“. Arba... eikite į spaudos kioską ir ten pigiau įsigykite tą patį, ką įsigijote internetu. Aš noriu dar sykį pabrėžti, Jūsų internetu apmokėtas bilietas įsigalios tik kitą dieną po to, kai Jūs nueisite iki autobuso ir paliesite kortele Aparatą.
Ir pabaigai, kodėl aš Vilniečio kortelę vadinu visokiais keistais pavadinimais? Abonentais visokiais ar „naudojimosi Vilniaus miestu kortele“? Nes nesinori klaidinti miestiečių. Tai, ką jūs įsigijote ir yra „naudojimosi Vilniaus miestu kortelė“ arba abonentas. Jeigu norite be rūpesčių naudotis Vilniaus miesto transporto suteiktomis galimybėmis persėsti iš transporto į transportą – nusiperkate mėnesinį bilietą - abonentą ir krykštaujate kaip mažas vaikas, kai reikia persėsti į greitąjį autobusą, o lėtasis vėluoja. Arba atvirkščiai. Arba abu. O, jeigu Jums mažiau pasisekė ir Jūs pasirinkote tobulai apskaičiuotą vienkartinį bilietą, tai galiu Jus nuliūdinti – ši paslauga tai ne transporto bilietas, tai tiesiog 30 min. laiko, kurį Jūs praleidžiate šiame nuostabiame mieste.
Jeigu pasiseks, tai bus autobusas, jeigu ne – šaligatvis. Išdidus kaip tikras Vilnietis, Jūs stovėsite ant šaligatvio, nes šį laiką Jūs įsigijote praleisti nuostabiausiame mieste. Ir nepamirškite – papildomas dešimt minučių jus toleruos dovanų. Akcija.
papildymas (11.09)
Pasiskaičius literatūrą internete, radau paaiškinimus į šiuos mistiškus nutikimus viešajame transporte. Pasirodo, yra dvi el. bilietų rūšys. Viena rūšis yra kai pildote kioske grynaisiais, kita rūšis yra kai pildote internete. Pasipildę grynaisiais, jūs galite pasirinkti 30 ar 60 min. važiuosite, o nusipirkę bilietą internetu kažkodėl galite naudotis tik tą bilietą, kokį nusipirkote. Taigi visos šios istorijos moralas toks: bilietai, įsigyti internetu aktyvavosi iškart, vos prilietus komposterį. O aš dar papildomai parėmiau Vilniaus miesto transportą keliais bilietais įsigytais iš vairuotojo.
Klausimas, kodėl internetu perkami bilietai kainuoja brangiau, nei iš kiosko ir, kodėl internetu negalima papildyti kortelės "grynais" kaip kioske, o kuriamos dvigubos ir klaidinančios sistemos, lieka galioti.
Andrius
