Tarp Lietuvoje viešėsiančių užsienio rašytojų – viena megažvaigdė ir daug smulkesnio kalibro literatūrinių planetų. Apie tai savaitraštyje “Veidas” pasakoja Renata Baltrušaitytė.
Vilniaus knygų mugėje, kuri vasario 21–24 dienomis vyks parodų centre "Litexpo", užsienio rašytojų pakviesta dalyvauti mažiau nei įprastai – iš viso 13 autorių. Prieš keletą metų kiekviena stambesnė save gerbianti leidykla stengdavosi pasikviesti mažiausiai po 3–4 svetimų kraštų rašytojus, o dabar kukliai apsiriboja 1–2 svečių pristatymu.
Priežasčių, dėl kurių užsienio autorių srautas pagrindinėn šalies knygų mugėn pastebimai sumažėjo, yra keletas. Pirma, kaip "Veidui" pripažino viešosios įstaigos "Lietuviškos knygos" direktorė Aušrinė Jonikaitė, jaučiama, kad leidėjai nustojo tarpusavyje varžytis atvežtų svečių skaičiumi ir pradėjo daugiau dėmesio skirti ne kiekybei, o kokybei. Mat neretai pasitaikydavo, jog margoje mugės renginių programoje užsieniečius kovoje dėl lankytojų dėmesio "nukonkuruodavo" tuo pat metu vykstantys susitikimai su lietuvių rašytojais, ir svečių knygų pristatymai vykdavo apytuštėse auditorijose.
Šeimininkai dėl to nepatogiai jausdavosi prieš užsienio svečius, kurių gausos nebepajėgdavo aprėpti nė kultūrinės žiniasklaidos apžvalgos. Ką jau kalbėti apie viešnagės išlaidų kompensavimą dėl spartesnės rašytojo knygų apyvartos... Pastebėta, jog kad ir kiek užsienio autorių Vilniun atvyktų, "liūto dalis" mugės lankytojų dėmesio vis vien atitekdavo 5–7 žymiausiems ir dosniausiai prieš mugę išreklamuotiems verstinių knygų autoriams; likusieji neišvengiamai likdavo jų šešėlyje. Tad prieita prie išvados, kad geriau pasistengti mugėje priimti vieną plačiai pagarsėjusį autorių, nei už adekvačią pinigų sumą kviesti keletą "pigesnių" ir lengviau "gaunamų" rašytojų. Taip Lietuvoje gavome progą išvysti Alessandro Baricco, Herbjorg Wassmo, Fredericą Beigbederį ir kitas Europos literatūros žvaigždes.
Antra vertus, šalyje pakilus gyvenimo lygiui, brangesnės tapo ir rašytojų viešnagės. Taigi nereikėtų stebėtis, jog daugelį svečių mugėje pristato (suprantama, ir jų viešnagės išlaidas dalinai finansuoja) Lietuvoje veikiantys užsienio šalių institutai. Ypač aktyviai savąją nacionalinę literatūrą šįmet Vilniaus knygų mugėje nusiteikęs propaguoti Lenkų institutas bei Prancūzų kultūros centras: be jų paramos mugės svečių sąrašas būtų dar kone dvigubai trumpesnis. Juk jei vidutinis verstinio romano (ne bestselerio, bet ir ne kaimyninės valstybės autoriaus) tiražas Lietuvoje šiuo metu siekia 3–4 tūkst. egzempliorių, nesunku apskaičiuoti, kad mažiausiai vienas litas knygos kainos turėtų būti skirtas rašytojo kelių dienų viešnagei Vilniaus knygų mugėje apmokėti.
Specialus vizitas iš Amerikos
Žinoma, tokio masto rašytojo, kaip amerikietis Johnas Irvingas, apsilankymo Lietuvoje "ekonominį efektą" panašiu primityviu aritmetiniu metodu vertinti būtų kvaila: jo atvykimas – visų pirma nepranokstama leidyklos reklama (šiuo atveju "Alma litteros"). Ir nors naujausios J.Irvingo knygos "Kol tave rasiu" pirmasis (veikiausiai nepaskutinis) lietuviškas tiražas siekia 10 tūkst. egzempliorių, sunku būtų tikėtis, kad jo viešnagei finansuoti romano pirkėjams užtektų "susidėti po lituką"; be solidaus honoraro tokio masto literatūros žvaigždės paprastai nepalieka savo jaukių namų.
Be to, trumpas J.Irvingo apsilankymas Vilniaus knygų mugėje nebus kokio nors "europinio žvaigždės turo" dalis: trečiadienį atskridęs į Lietuvą iš Amerikos, penktadienio rytą rašytojas išvyks jon atgalios. Ilgėliau užtrukti Vilniuje ir Europoje J.Irvingui neleis kiti anksčiau prisiimti įsipareigojimai. Tad praktiškai žymusis rašytojas Lietuvon atskrenda dėl vienintelio susitikimo su skaitytojais, kuris turėtų įvykti vasario 21-ąją, ketvirtadienį (mugės atidarymo dieną), 18 valandą – suprantama, didžiausioje mugės renginių salėje. Leidyklos "Alma littera" atstovai tvirtina, jog po šio susitikimo atkakliausi J.Irvingo gerbėjai gali tikėtis autografų, tačiau užsimena, kad nuo galimų nesusipratimų tirštoje minioje rašytoją (beje, buvusį sportininką imtynininką) saugos jį lydintis apsaugininkas. Jokių ypatingų literatūrinės įžymybės pageidavimų kviečianti leidykla nėra gavusi. Romanų "Pasaulis pagal Garpą", "Našlė vieneriems metams", "Ketvirtoji knyga", "Malda už Oveną Minį" ir "Sidro namų taisyklės" lietuviškų leidimų "Alma littera" jau pardavė beveik 100 tūkst. egzempliorių. O beveik tūkstančio puslapių romano "Kol tave rasiu" vertimas reklamuojamas kaip didžiausios apimties kada nors šioje leidykloje išleista knyga.
Beje, romano pavadinimas paimtas iš pokario Europoje, ypač Baltijos ir Šiaurės jūrų uostamiesčiuose, populiarios jūreiviškos tatuiruotės. Jos piešinys vaizduojamas knygos viršelyje: tai užrašas ant sužeistos vertikaliai perplėštos širdies, aprištos plevenančia juosta. Pagrindinė romano tema – autobiografinė: berniukas, nepažinojęs savo tėvo, stengiasi jį surasti ir išsiaiškinti tiesą, kodėl tapo jam nereikalingas. Daug metų įtikinėjęs save, kad jam tėvo taip pat netrūksta, galiausiai herojus suvokia, jog visą gyvenimą tuščiai save apgaudinėjo.
Mugės svečių panorama
Kiti šių metų mugės svečiai "literatūriniu rangu" J.Irvingui toli gražu neprilygsta. Iš įdomesnių autorių verta paminėti prancūzų rašytoją Timothee de Fombelle, kurio knygas "Tarp dangaus ir žemės" bei "Elišos akys" apie miniatiūrinį berniuką Tobį, gyvenantį seno ąžuolo viršūnėje, išleido "Gimtasis žodis". Šios knygos, žinomos bendru pavadinimu "Tobis Lolnesas", pelnė šešis literatūrinius apdovanojimus ir yra išverstos į 15 kalbų. Lietuvoje T.de Fombelle žinomas ir kaip dramaturgas, kurio monodrama "Švyturys" buvo inscenizuota Kauno dramos teatre (režisavo Gintaras Varnas, vaidino Gytis Ivanauskas).
Taip pat dėmesio vertas norvegų autorius Peras Pettersonas, kurio romanas "Vogti arklius" (lietuviškai išleido "Tyto alba") jau išverstas į 28 kalbas. Jis buvo apdovanotas tarptautine geriausio nepriklausomo grožinės literatūros kūrinio bei IMPAC Dublino literatūrine premija: tai didžiausia pasaulyje piniginė literatūros premija, kurios vertė siekia 100 tūkst. eurų. Romanas "Vogti arklius" pasakoja apie atsiskyrėlį, kuris grįžta gyventi į skaudžių vaikystės įvykių pažymėtas vietas.
Jaunuosius skaitytojus turėtų sudominti vokiečių rašytojo Knister (Ludgerio Jochmanno) atvykimas. Šis autorius žinomas savo knygomis vaikams apie linksmą raganą Lilę, kurių parašė per keturias dešimtis. Jos išverstos į 35 kalbas, pasaulyje jų parduota daugiau nei 10 milijonų egzempliorių. Lietuvoje išleista 12 Knister knygų (leidykla "Alma littera").
Iš gausios lenkų rašytojų delegacijos išskirsime Januszą Glowackį, šiuo metu gyvenantį Niujorke. Jo romaną "Paskutinis kiemsargis" pristato Rašytojų sąjungos leidykla. Šio groteskinio romano herojus, kuklus lenkų emigrantas, savo asmeniu paskatina Vakarų pasaulio žlugimą. Amerikoje rašytojas geriau žinomas kaip dramaturgas ir kino scenaristas, pelnęs Guggenheimo, Amerikos teatro kritikų asociacijos, Holivudo dramos kritikų ir daugybę kitų premijų.
Na, o pats mįslingiausias mugės svečias žada būti mistinė Asuka Fujimori, kuriai literatūros forumuose paprastai atstovauja lenkų kilmės prancūzų rašytojas Thomas Taddeus. Tačiau įtariama, jog ir šis romano "Mikrokosmas, arba Sogos teorema" ("Tyto alba") autoriaus vardas tėra tokia pat fikcija, kaip ir neegzistuojanti japonė A.Fujimori. Ar literatūroje gali gyvuoti išgalvoti autoriai – pamatysime Vilniaus knygų mugėje.
Johnas Winslowas Irvingas (1942) – amerikiečių rašytojas, "Oskaro" laureatas. Išgarsėjo savo ketvirtuoju romanu "Pasaulis pagal Garpą", kuris buvo ekranizuotas ir originalo kalba sulaukė 25 laidų. Dabar pristato autobiografinį romaną "Kol tave rasiu", kurio pirmoji versija buvo parašyta pirmuoju asmeniu.
Peras Pettersonas (1952) – norvegų rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas. Lietuvių kalba pristatomas romanas "Vogti arklius", apdovanotas tarptautine geriausio nepriklausomo grožinės literatūros kūrinio premija.
Januszas Glowackis (1938) – lenkų dramaturgas, prozininkas, scenaristas, gyvenantis Niujorke. Apdovanotas Amerikos teatro kritikų asociacijos bei Holivudo dramos kritikų premijomis. Lietuvių kalba pristatomas romanas "Paskutinis kiemsargis".
Dawidas Bienkowskis (1963) – lenkų psichologas ir prozininkas, trijų knygų autorius. Lietuvių kalba pristatomas romanas "Nieko" apie skausmingą santvarkų kaitos laikmetį, skirtingai nulėmusį jaunystės draugų likimus.
