Paskutiniame savo romane „Vasara Long Ailande“ Ričardas Yatesas, jau amžininkų pripažintas klasiku ir laikomas vienu geriausių Amerikos pokario metraštininku, meistriškai ir įtaigiai atskleidžia dviejų šeimų, kurias suvedė atsitiktinumas, neviltis ir aistra, istoriją.
Kai Šepardo automobilis sugenda prieškariniame Niujorke, o tėvas, ieškodamas telefono, paspaudžia atsitiktinių durų skambutį, gražuolio, bet kvailo Evano Šepardo ir jo mylimosios Reičelės gyvenimas pasikeičia amžiams. Pasmerkti tęsti tėvų klaidas Evanas ir Reičelė netrukus įsitikina, kad už visų gyvenimo svajonių slepiasi išdavystė.
Jaunuoliai desperatiškai išbando visus pabėgimo kelius ir įsitikina, jog šie veda tiktai atgal į „supuvusį“ Long Ailando pakrantės miestuką, vienas pas kitą. Niekas geriau už Yatesą neatskleidžia tylios snaudžiančių miestelių tragedijos, o „Vasara Long Ailande“ yra geriausias liudijimas, jog svajoti būtina: kartais viltis yra viskas, kas lieka.
Richardas Yatesas gimė 1926 metais Niujorke. Baigęs vidurinę pasirinko ne mokslus koledže, o armiją ir kariavo II Pasauliniame kare. 1953 m. pradėjo rašyti apsakymus ir iki mirties duoną pelnėsi kūryba.
Jau pirmas jo romanas „Nerimo dienos“ pelnė skaitytojų ir kritikų pripažinimą, bet žalingi įpročiai kliudė pritapti prie rašytojų sluoksnio: jis smarkiai gėrė, per dieną surūkydavo po keturis pakelius cigarečių, neretai restoranuose pradėdavo muštynes, kartą padegė savo butą palikęs smilkstančią cigaretę.
Kelis kartus vedęs ir išsiskyręs R. Yatesas apie savo kūrybą kalbėjo: „Jeigu mano darbams reikėtų surasti temą, ji būtų tokia: dauguma žmonių neišvengiamai vieniši ir tai yra jų tragedija“. Ši vienatvė ir didžiulė gyvenimo patirtis sugulė į septynis romanus ir du apsakymų rinkinius, kurie šiandien visame pasaulyje išgyvena antrą pripažinimo bangą.
Vienas iš saujelės Amerikos romanistų... kurie turi „gyvenimo viziją“, - taip apie Richardą Yatesą rašė „New York Times“.
