Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Niekam tikes sviesu dailininkas Levas Kleinas, matosi, kad susviesta labai prastai...
"Valkirijos" scenografijai ir kostiumams - dar labai toli iki Vakaru Europos operos :(
Taip, mane irgi prajuokino ar sunervavo tie balandžiai :)
Dar niekad nemačiau operos, kurioje taip muzika nesutaptų su vaizdu. Atrodo, kad Nekrošius visaip bandė atsiriboti nuo heroinės romantikos visokiais triukais scenoje bandydamas viską sumenkinti. Zygmundas ir Zyglinda elgėsi kaip vaikų darželyje vienas kitą įsižiūrėję du pypliai, o kai režisierius pasodino Zygmundą ant milžiniškos sofos ir pavertė mažyčiu liliputu, aukštai tabaluojančiomis kojytėmis, tai jo meilės daina Zyglindai skambėjo kaip parodija. Arba kai Brunhilda po sunkios kelionės dainuodama valkirijoms "Skubiai mane išklausykit: tai Zyglinda ..." vis tampo už rankos Zyglindą, kuri vaizduoja negyvą, apalpusią ar miegančią, tai tie gestai man irgi priminė vaikų žaidimus. :) O valkirijos, Brunhildos sesės, buvo padarytos mažyčiais kalnų nykštukais... :(
Gerai, kad muzika ir dainavimas buvo puikūs, tai vertėjo klausytis užsimerkus.
Dar niekad nemačiau operos, kurioje taip muzika nesutaptų su vaizdu. Atrodo, kad Nekrošius visaip bandė atsiriboti nuo heroinės romantikos visokiais triukais scenoje bandydamas viską sumenkinti. Zygmundas ir Zyglinda elgėsi kaip vaikų darželyje vienas kitą įsižiūrėję du pypliai, o kai režisierius pasodino Zygmundą ant milžiniškos sofos ir pavertė mažyčiu liliputu, aukštai tabaluojančiomis kojytėmis, tai jo meilės daina Zyglindai skambėjo kaip parodija. Arba kai Brunhilda po sunkios kelionės dainuodama valkirijoms "Skubiai mane išklausykit: tai Zyglinda ..." vis tampo už rankos Zyglindą, kuri vaizduoja negyvą, apalpusią ar miegančią, tai tie gestai man irgi priminė vaikų žaidimus. :) O valkirijos, Brunhildos sesės, buvo padarytos mažyčiais kalnų nykštukais... :(
Gerai, kad muzika ir dainavimas buvo puikūs, tai vertėjo klausytis užsimerkus.
I šsėdėjau iki galo. užpakalio neskaudėjo, nes ir muzika ir dainavimas buvo nuostabūs. ko nepasakyčiau apie vaidybą, režisūrą ir scenografiją. nekrošius ir Nekrošius per daug visko prigrūdo tokios sunkio operos scenoje. Karveliai atrodė labiau negu juokingi, kaip ir rusų "monachai", nežinia, ką veikiantys scenoje. kartais buvo sunku susitelkti į muziką, kai scenoje kažką keisto veikia koks herojus.
Nuo nekrošiaus "Fausto" beveik niekuo nesisikyrė. Net Votanas buvo panašus į Faustą ar Otelą.
Nuo nekrošiaus "Fausto" beveik niekuo nesisikyrė. Net Votanas buvo panašus į Faustą ar Otelą.
kokie eruditai-sėdi iki galo skaudančiais užpakaliais.
Wagnerio klausiausi su didziuliu malonumu, net jei ir be Valkiriju skrydzio, buvo nuostabu, visa kita - mazai rupi, net jei ir gesamtkunstwerk
Wagnerio klausiausi su didziuliu malonumu, net jei ir be Valkiriju skrydzio, buvo nuostabu, visa kita - mazai rupi, net jei ir gesamtkunstwerk
Wagner'io muzika super, bet gausybė 'operinių' (nekrošiškų) simbolių vargino.
Neisejau-neapsirikau.
Manau, abi apsirikote. Aš būčiau sėdėjusi vien dėl nuostabiosios Wagnerio muzikos. Keisti tie šiuolaikiniai žiūrovai...
REKLAMA
REKLAMA
„Valkirijos“ auka