Susitikimas su Genovaite Bončkute-Peroniene, romano „Neįvykusi terapija“ autore, vasario 26 d. (sekmadienį) 15 val., 5.5 salėje.
Kaip pasiruošti knygų mugei?
Knygų mugei geriausia ruoštis taip: keletą mėnesių iki mugės visiškai neskaityti knygų, literatūrinių žurnalų ir kitų spaudinių. Net nežiūrėti į knygų lentynos pusę ir neimti jų į rankas. Tada, kai ateisite į pilnas knygų Litexpo sales, jus apims natūralus džiaugsmas, lyg pamačius kažką brangaus ir užmiršto. Reikėtų pasiruošti fiziškai: bent mėnesį po keletą kartų į savaitę sportuoti, kad mugės metu nepritrūktų jėgų. Pageidautina iki mugės būti ramesnėse vietose, kaip antai gamtoje, meditaciniame atsiskyrime, mažiau bendrauti. Tada mugės lentynos, renginiai ir žmonės neatsistos jums gerklėje jau pirmąją ten praleistą dieną. Pabūkite tarp paprastų, neinteligentiškų žmonių, su gyvuliais ir vaikais – tai padės jums pajusti ryšį su žeme, kad neprarastumėte jo pasinėrę į informacijos okeaną.
Kaip nepasiklysti knygų mugėje?
Geriausia į knygų mugę eiti tik kelioms valandoms – tam reikia išsirinkti vieną vienintelį iš tikro jus dominantį renginį ir nusipirkti lygiai vieną knygą. Tačiau tokią, kurią jūs tikrai perskaitysite, gal net keletą kartų.
Arba galima elgtis visiškai atvirkščiai: ateiti mugėn iš karto, kai ištrūksite iš darbo, tarkime penktadienį į pavakarę ir būti mugėje iki sekmadienio vakaro. Tiesiog ten apsigyventi, be perstojo bendrauti, vaikščioti po salės, gaudyti vis naujus pažįstamus, valgyti, prie progos ramesniame renginyje nusnūsti, vėl bendrauti, pasiimti maišą pinigų, nusipirkti konteinerį knygų.
Na, ir žinoma, galima eiti kokiu nors trečiu keliu. Svarbiausia, kad jums būtų gera ir tas būdas tarsi nušvitimas pakiltų jums tiesia iš sielos gelmių.
Jei žmogus eina į knygų mugę, ką tai apie jį sako?
Knygų mugės lankytojai – kelių rūšių piliečiai. Visų pirma, tai rašantys arba kalbantys apie rašančiuosius inteligentai. Jie plaukioja baltose lankose tarp juodų avių kaip žuvys vandeny vagoja vagas ir kiekvienais metais iš jų burnos arba plunksnos išsilieja tam tikras kilobaitų kiekis.
Kita labai stambi piliečių klasė – moterys-knygų rijikės. Dažniausiai tai 40 – 65 metų jautrios būtybės, mielai bėgančios iš neįdomios asmeninės ar lietuviškos realybės į daug įdomesnę – knyginę. Jos perskaito tiek daug ir tokių įvairių knygų, kad net ir prastas rašytojas nepraslysta pro jų akis, mat baisiausia kas gali ištikti tokią skaitytoją – tai likti be knygos.
Į knygų mugę ateina savotiškas inteligentų sluoksnis – tai tokie inteligentai, kurie jei ką nors ir parašo, tai jau senai nebeskaito, bet linkę dėl viso pikto kaupti knygas, o į knygų mugę ateina tiesiog pabendrauti.
Dar į knygų mugę ateina žmonės, kurie įsitikinę, kad tokiu būdu sutaupys pinigų, žmonės, kurie priprato prie šio renginio nuo senų laikų, žmonės kurie tiesiog neturi ką veikti ir eina, nes jų draugai eina. Tačiau kad ir kaip ten būtų, į knygų mugę visgi eina smalsūs žmonės.
Kas Jus pačią domina knygų mugėje?
Gal nuskambės nei šiaip nei taip, bet nemėgstu minių, man nesunku elgtis visiškai kitaip, nei elgiasi visi aplinkui ir pirmą kartą į knygų mugę atėjau tik prieš ketverius metus. Iki tol ten neidavau, nes ieškoti knygų knygyne man atrodė jaukiau ir ramiau, o ko paklausti rašytojo per knygos pristatymą aš tiesiog nežinojau. Kai atėjau, mane nustebino atmosfera, t.y., didelė protingų žmonių koncentracija. Tai buvo minia, bet kita, nei mano matytos minios. Po to kelis kartus ėjau į mugę, nes tekdavo dalyvauti vienam ar kitam renginy, taip pat kaip ir šiemet. Man knygų mugė – visų pirma renginiai ir bendravimas, tikrai neičiau ten taupyti pinigų. Žinoma, jei esi geruose santykiuose su Lietuvos žmonėmis ir jei to bendravimo norisi, juk kartais norisi ir atsitolinti.
Jūsų trečioji grožinė knyga „Neįvykusi terapija“ bus pristatyta per knygų mugę. Kokių skaitytojų lauksit?
Lauksiu tų, kurie šį romaną jau perskaitė ir nori dar su juo pabūti ir tų, kurie susiintrigavo, žada jį skaityti. Tai galėtų būti moterys – jaunos ir vyresnės, nes romanas apie šiuolaikišką Lietuvos moterį, meilės santykius. Galėtų būti ir vyrai, kurių portretų tiek daug šioje knygoje, panašūs ir nepanašūs į personažus. Galėtų būti su psichoterapija susidūrę, ja besidomintys žmonės, nes knyga nuo pradžių iki galo persmelkta psichologizmu, gyvenimo apgalvojimu, faktiškai tai laiškas psichoterapeutui. Galėtų ateiti keliautojai – knygoje daug autentiškos patyrimų kalnuose ir kitose kelionėse medžiagos. O galėtų ateiti tiesiog tokie žmonės, kurie skaitydami knygą gali panirti į sodrias jausmines būsenas ir jose ištirpti.
Romanas „Neįvykusi terapija“ (nuotr. Organizatorių)