Šią savaitę į Lietuvos klausytojų širdis belsis legendiniai „The Swingle Singers“. Maestro Gintaro Rinkevičiaus kvietimu aštuonių virtuozų vokalinė grupė atvyksta suteikti daug džiaugsmingų akimirkų. Ansamblis kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru dovanos spalvingą programą. Taip pat koncertuose „The Swingle Singers“ atliks Bjork, Stingo, Quincy Joneso ir kitų kūrinius.
Likus porai dienų iki grupei atvykstant į Lietuvą „Gyvenimas“ pakalbino ansamblio „The Swingle Singers“ narį Tobiasą Hugą.
- Ar lankydamiesi įvairiose pasaulio šalyse turite galimybę susipažinti su skirtingų miestų kultūra?
- Tai priklauso nuo koncertų grafiko. Dažniausiai laiko lieka labai nedaug, tenka tik šiek tiek pasivaikštinėti po miestą. Šią savaitę Lietuvoje turėsime keturis pasirodymus. 15 d. vykstame į Klaipėdą, 16 d. pasirodome Kaune, o 17-18 dienomis surengsime koncertus Vilniaus publikai. Ilgą laiką praleisime kelyje, tad laisvo laiko, deja, bus labai mažai.
- Į Lietuvą atvykstate jau ne pirmą kartą. Pasidalykite savo įspūdžiais iš praeitų gastrolių.
- Puikiai pamenu pirmąjį vizitą jūsų šalyje. Tai buvo 2001-ieji. Pasirodymo dieną buvo mano gimtadienis ir ta viešnagė man labai įsiminė. Koncertas su orkestru buvo jaukus ir nuotaikingas. Po jo šauniai atšvenčiau savo gimimo dieną viename iš džiazo barų. Ten surengėme galingą „jam session“. Tad prisiminimai apie Lietuvą - kuo puikiausi. (Juokiasi.)
- Trumpai papasakokite apie koncertų Lietuvoje programą. Kuo jūsų pasirodymai bus ypatingi?
- Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) mūsų ansamblis atliks Disney „Fantaziją“ ir Haroldo Arleno Medley „Over The Rainbow“. Taip pat pristatysime naują a capellos programą, kuri vadinasi „Beauty And The Beatbox“. „Beauty“ - tai keletas Joni Mitchell, Stingo kūrinių. „The Beatbox“ pasiūlys šiek tiek fanko. Pavyzdžiui, filmo „Saturday Night Fever“ garso takelį.
Taip pat tiek orkestras, tiek vėliau vieni mes atliksme Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Užburtoji fleita“ uvertiūrą ir Astoro Piazzollos garsųjį „Libertango“.
- Ar galite paaiškinti, kaip aštuonių žmonių komandai vienu metu pavyksta išgauti tolygų garsą?
- Mes labai sunkiai dirbame ir ypač kruopščiai atsirenkame naujus dainininkus. Pasirenkame tuos, kurie sugeba keisti balsą, atlikti skirtingų stilių muziką. Praeitais metais turėjome apie 100 koncertų. Praleisdami daug laiko kartu, susidirbame.
- Ką labiau mėgstate: klasikinę ar šiuolaikinę muziką?
- Mes visi mėgstame džiazą, taip pat - ritmenbliuzą, hiphopą ir klasiką. (Juokiasi.) Tarp mūsų yra ir džiazo atlikėjų, ir choristų. Stengiamės aprėpti daug skirtingų stilių ir tai man patinka.
- Keisčiausia vieta, kurioje teko koncertuoti.
- Švedijoje dainavome didelio kraterio dugne. Jo vidury buvo milžiniška scena, o žiūrovai sėdėjo kraterio šonuose įtaisytose „kėdėse“.
Taip pat įsimintinas koncertas ant uolos Maljorkos paplūdimy masei apsinuoginusių žmonių. (Juokiasi.)
- Ar kartu su grupės nariais leidžiate ir laisvalaikį?
- Kartais - taip. Praeitais metais „Swingle Singers“ gastroliavo šešis mėnesius. Kartu rengdavome barbekiu, eidavome linksmintis po koncertų. Tačiau visi esame labai skirtingi, tad kartais reikėdavo ir erdvės, vienatvės.
- Ko bijote užlipę ant scenos?
- Kadangi pasirodome su mikrofonais, visada yra baimė, kad techniniai aspektai gali turėti įtakos koncerto kokybei. Tačiau aš pasitikiu savo grupės žmonėmis, tarp mūsų yra abipusis pasitikėjimas. A capella – labai trapus žanras, tačiau, kad ir kas nutiktų, žinau, kad viskas bus gerai.
Svarbiausia mums yra smagiai praleisti laiką su publika. Mūsų požiūris į darbą sutampa - mes mėgaujamės kartu scenoje atlikdami kūrinius. „The Swingle Singers“ dirba iš meilės, ne dėl pinigų, todėl nesklandumų pasitaiko retai.
- Kokius momentus labiausiai vertinate?
- Kada tu ant scenos kurdamas muziką suvoki, kad visa publika yra su tavimi. Labai vertinu koncertus mažose erdvėse. Pamenu vieną pasirodymą Milane, Italijoje. Tai buvo kai kas magiško.
- Jūsų gyvenimo taisyklė.
- Visada būk atviras įvykiams, kurių negali numatyti. Juk planai dažnai būna pakoreguojami. Stengiuosi išgyventi kiekvieną momentą.
Info
„The Swingle Singers“ 1962 m. Paryžiuje įkūrė amerikiečių kilmės muzikantas Wardas Swingle'as. Šešių dainininkų grupė iš pradžių tebuvo pritariantys balsai Charlio Aznavouro, Editos Piaf koncertuose, dažniausiai apsiribodami dainavimu be žodžių. W. Swingle'as pasiūlė grupei dainuoti vadinamuoju „scat singing“ stiliumi - kai džiazo dainininkas improvizuoja ir imituoja instrumentų skambesį. Grupė ėmė taip atlikti popmuzikos, roko, džiazo kūrinius. Per visą gyvavimo laikotarpį prancūzų „The Swingle Singers“ muzikoje neskambėjo nė vienas žodis, išskyrus 1968 m. kompozitorius Luciano Berio grupei sukurtą „Sinfonia for eight voices and orchestra“ - tai buvo vienintelis kūrinys, kuriame „The Swingle Singers“ naudojo žodžius.
Pasak W. Swingle'o, „dainuoti popmuziką ir roką greitai tapo nuobodžiai paprasta, mes pradėjome ieškoti turiningesnės muzikos“. Dainininkai pabandė atlikti Johanno Sebastiano Bacho „Gerai temperuotą klavyrą“. Fugos ir preliudai turėjo du charakteringus bruožus, kurie būdingi ir džiazo muzikai - ritmą ir improvizaciją. „The Swingle Singers“ išnaudojo juos, 1963 m. įrašydami pirmąjį ir bene populiariausią albumą „Jazz Sébastian Bach“ bei suteikdami svingavimo prieskonį J. S. Bacho muzikai. Tai buvo nauja ir drąsu. „The Swingle Singers“ sparčiai išpopuliarėjo, jų albumai karaliavo topų viršūnėse, o grupė nuolat koncertavo visame pasaulyje.
1973 m. Paryžiaus kolektyvui iširus, W. Swingle'as kitą grupę tokiu pat pavadinimu sukūrė Londone. Šiandien Londone gyvuojanti, tačiau ilgainiui tarptautine tapusi „The Swingle Singers“ - gyva legenda, koncertuojanti garsiausiose pasaulio koncertų salėse, atliekanti įvairiausią muziką nuo klasikos iki roko, džiazo, šiuolaikinės rimtosios muzikos. Ir nors dabar yra nemažai panašių į „The Swingle Singers“ grupių, tačiau tokios kvapą gniaužiančios kokybės ir muzikavimo džiaugsmo, kurį iš scenos spinduliuoja aštuoni dainininkai, neįmanoma išgirsti ir pamatyti kitur.
Neįmanoma nesistebėti jų atliekamos muzikos įvairove. Pasaulyje tikriausiai nėra dar sukurta muzika, kurios negalėtų padainuoti „The Swingle Singers“ vokalistai. Ir nesvarbu, kad jų atliekama muzika skirta didžiausiems orkestrams ar visiškai „nedainingiems“ instrumentams, džiazo ansambliams ar liaudiškiems būgneliams - viską įmanoma perteikti balsu. Techniškai sudėtingą instrumentinę muziką - dainuoti tiksliai, originaliai ir su savitu, užburiančiu koloritu.
Gintarė Šatkauskaitė
