Visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepavyko išsaugoti „Lietuvos“ kino teatro. Teismas paskelbė jiems nepalankų sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ apeliacinį skundą dėl kino teatro žemės sklypo detaliojo planavimo ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.
Anot teismo, „Lietuva“ nėra kultūros vertybė, todėl sklype galima griauti senus ir statyti naujus pastatus.
Tai reiškia, kad buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje iškils į senamiesčio aplinką integruotas daugiaaukštis gyvenamasis ir biurų pastatas, kuriame taip pat ketinama įkurti nepriklausomo kino centrą, kino klubą ir kavinę.
Visuomeninis judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ daugiau nei prieš metus, motyvuodamas viešu interesu, apskundė teismui sklypo Pylimo gatvėje, kur stovi kino teatras „Lietuva“, detaliojo plano tvirtinimo procedūrą.
„Lietuvos“ kino teatro gynėjai teigė kovojantys su, jų nuomone, nepakankamai skaidriu kino teatro privatizavimu.
Pirmadienį Teisėjų kolegija konstatavo, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą ir nurodė, kad naikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) sprendimus dėl kai kurių detaliojo planavimo procedūrų nėra pagrindo.
Vilniaus mieste, Pylimo gatvėje, esantis žemės sklypas yra Pasaulio paveldo objekto – Vilniaus senamiesčio – dalis.
Tačiau, anot teismo, tame žemės sklype „galimi remonto, rekonstravimo, griovimo darbai, reglamentuota gyvenamosios, visuomeninės, komercinės ir smulkaus verslo paskirties naujų statinių statyba“, kadangi jame esantis pastatas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nėra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu.
Kaip skelbiama pirmadienio teismo nutartyje, judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariai dalyvavo teritorijų planavimo viešojo svarstymo su visuomene procedūrose: bendrovei „Rojaus apartamentai“, dabartinei kino teatro „Lietuva“ savininkei, jie pateikė savo pasiūlymus.
Anot teismo, tokiu būdu šioje detaliojo plano svarstymo stadijoje apeliacinį skundą pateikusios grupės vilniečių teisės buvo realizuotos.
Pasak bylą nagrinėjusios LVAT teisėjų kolegijos, VAVA priimtas dokumentas – detaliojo plano patikrinimo aktas – yra tarpinis procedūros dokumentas, kurį teismui gali apskųsti tik tas asmuo, kuris gina savo pažeistą ir ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą.
Kaip pirmadienį paskelbė teismas, VAVA priimtas aktas pareiškėjų subjektinių teisių nepažeidžia.
Pagal galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą suinteresuota visuomenė, t. y., platesnis asmenų ratas, gali skųsti tik patvirtintą baigiamąjį teritorijų planavimo aktą.
Judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariai kultūros paveldo ekspertė Jūratė Markevičienė, muzikologas Tomas Bakučionis, šiuolaikinio meno kūrėjas Gediminas Urbonas ir kino režisierius Vytautas Damaševičius siekė, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar Teritorijų planavimo įstatymas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir Orhuso konvencijai.
Teisminiai ginčai dėl plėtros projekto buvusio „Lietuvos“ kino teatro teritorijoje prasidėjo 2007 m. sausio 23 d.
