Uostamiesčio muzikos mokyklų vadovai šiais metais džiūgauja dėl didesnio nei įprasta muzikuoti trokštančių vaikų anšlago. Deja, tik keletas iš jų ateityje taps profesionaliais muzikais. Pasak Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekano Vytauto Tetensko, prognozės, jog aukštojo mokslo reforma sunaikins muzikos atlikėjus, pasitvirtino.
Dviejų Klaipėdos papildomo muzikinio lavininimo įstaigų - Juozo Karoso ir Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklų - direktoriai patvirtino, jog šiais metais, kaip niekad anksčiau, sulaukta itin daug muzikuoti norinčių vaikų.
Veržte veržiasi
"Matyt, krizė privertė žmones atsigręžti į dvasines vertybes ir tėveliai paragino vaikus muzikuoti. Tiek vaikai, tiek tėvai tiesiog veržte veržėsi į muzikos mokyklą", - prisiminė stojamųjų egzaminų įtampą pedagogai.
J. Karoso muzikos mokykloje, turinčioje Fortepijono, Styginių, Liaudies, Pučiamųjų instrumentų, Akordeono bei Chorinio dainavimo skyrius, į muzikos kelią nuo rugsėjo 1-osios žengia 130 pirmaklasių. Iš viso šioje papildomo ugdymo įstaigoje mokysis 535 klaipėdiečiai.
Pasak J. Karoso muzikos mokyklos direktoriaus Sigito Kuso, šiais metais į visas specialybes vidutinis stojančiųjų konkursas buvo 2-3 vaikai į vieną vietą. Tradiciškai daugiausiai buvo norinčiųjų groti fortepijonu. Netikėtai daug, net 11 vaikų, panoro pūsti saksofoną. Deja, priimtas buvo tik 1. Iš 8 norinčiųjų mušti būgnus įstojo tik 3.
"Poreikis mokytis muzikos šiais metais didžiulis. Vaikai trokšta ne tik muzikuoti, bet ir šokti. Deja, neturime galimybių atidaryti Choreografijos skyrių, priimti daugiau vaikų. Mums trūksta 10-12 klasių", - sakė S. Kusas.
Šiek tiek didesnėje Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje yra Fortepijono, Styginių, Pučiamųjų ir mušamųjų, Liaudies instrumentų, Muzikos teorijos, Akordeono, Choreografijos ir Dainavimo skyriai. Šioje muzikos mokykloje mokosi daugiau kaip 800 klaipėdiečių. Šiais metais priimti 173 vaikai.
"Surinkome visas pilnas klases. Norinčiųjų mokytis antplūdis šiemet didžiulis. Priėmėme beveik 90 procentų norinčiųjų", - sakė J. Kačinsko muzikos mokyklos direktorius Romualdas Garuckas.
Šioje muzikos mokykloje šiais metais populiariausios buvo džiazinio dainavimo, gitaros, fortepijono ir kanklių specialybės. Į pastarąją priimta net 21 mergaitė. Įdomu, kad šio liaudies instrumento atgimimas nesusijęs su Dainų švente, kurioje dalyvavo net 13 (daugiausiai iš visų šalies muzikos mokyklų) J. Kačinsko muzikos mokyklos kolektyvų.
R. Garuckas pastebėjo, jog keičiasi vaikų ir tėvų požiūris į muzikos mokyklą. Anksčiau daugelis vaikų, baigusių muzikos mokyklą svajodavo apie muziko profesiją, o dabar dauguma žiūri į muzikavimą tik kaip į hobį ir apie profesionalias muzikos studijas nesvajoja.
Gabiausi neįstojo
"Gabiausiems muzikos atlikėjams Lietuvoje - ne vieta. Tie, kurie surinko aukščiausius balus, tarptautinių konkursų laureatai nepateko į valstybės finansuojamas atlikėjų menų specialybes, nes priėmimas vykdytas pagal absurdišką metodiką. Galutinį rezulatą lėmė bendrojo lavinimo dalykų balai", - apibendrino šių metų stojamųjų rezultatus Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas V. Tetenskas.
Menų fakulteto dekanas, dalyvavęs centralizuoto priėmimo komisijose, nesuvokia ir piktinasi, kad jaunuoliai, gavę pačius aukščiausius - 95, 100 - balus už stojamąjį specialybės egzaminą, vis dėlto nepateko į valstybės finansuojamas vietas, o tie, kurie gavo 50 balų, - įstojo.
"Tai yra sąmoningas talentingiausio jaunimo žlugdymas. Genocidas, kurį vykdo užsispyrę politikai, neįsiklausę į mūsų, visos Lietuvos aukštųjų mokyklų muzikos pedagogų, siūlymus!" - piktinosi V. Tetenskas.
Į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą (į bakalauro ir magistro studijas) šiais metais priimtas 101 pirmakursis: 73 studentai - į valstybės finansuojamas vietas ir 34 į mokamas vietas.
"Kaip ir tikėjomės, dailės, teatro, choreografijos ir sportinių šokių specialybės dėl reformos per daug nenukentėjo. Deja pasitvirtino liūdnos prognozės dėl brangiausiai kainuojančių atlikėjų menų. 6 specializacijos: fortepijono, liaudies muzikos, dainavimo, pučiamųjų bei styginių instrumentų, džiazo vokalo buvo nuskriaustos. Jeigu priėmimo į aukštąsias sistema nesikeis ir ateityje muzikantai bus pastatomi į viena konkurencinę eilę su architektais bei kitomis menų specialybėmis - atlikėjų menai bus visiškai sunaikinti" - tvirtino V. Tetenskas.
Į paminėtas 6 specializacijas šiais metais Klaipėdos universitetas priėmė 28 studentus: 20 į valstybės finansuojamas vietas, 11 - į mokamas (bakalauro ir magistro studijų pakopose). Pastariesiems studijos kainuos beveik po 19 tūkstančių per metus.
Iš viso į atlikimo menus į mokamas vietas priimta 11 studentų. V. Tetenskas viliasi, kad su pats Klaipėdos universitetas ir jo rėmėjai atras galimybių kaip nors sumažinti talentingų jaunuolių finansinę naštą.
Studentų balsas
Kodėl pasirinkote studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete? Ko tikitės iš studijų? Kokia Jūsų nuomonė apie naująją studijų reformą?
Veronika
Pasirinkau Klaipėdos universitetą, nes jame yra Džiazo katedra. Manau, kad čia paruošimas bus pats geriausias. Studijų reforma labai keista. Teko daug vargti, kad čia įstočiau.
Kristina
Klaipėdos universitete buvo mano norima režisūros specialybė. Čia tikiuosi pasisemti peno ir sužinoti, ko tikrai noriu. Pati patekau į nemokamą studijų vietą, todėl negaliu neigiamai atsiliepti apie šią reformą. Gaila tik tų studentų, kurie negalėjo studijuoti, nes buvo tik viena nemokama vieta į jų trokštamą specialybę.
Monika
Klaipėdos universitetas - vienintelė vieta, kur galiu studijuoti režisūrą. Tikiuosi studijuodama čia patobulėti, įgyti naujų žinių ir giliau pažvelgti į teatrą. Manau, reforma nėra gera, nes daug jaunuolių čia nestojo dėl to, kad neturi pinigų studijoms. Jiems teko atsisakyti savo svajonių.
Ieva
Manau, kad režisūros studijos yra įdomiausios. Čia studijuodama tikiuosi pasiekti aukštumas ir save realizuoti maksimaliai. Patekau į nemokamą vietą, todėl man ši reforma nėra svarbi. Manau, ji aktuali tiems, kurie pateko į mokamas vietas.
Elvyra
Aš pati esu iš Klaipėdos ir manau, kad Klaipėdos universitetas yra geriausias. Čia kito pasirinkimo nėra. Ketinu šias studijas sėkmingai baigti, džiaugiuosi, jog teks studijuoti pas profesionalius režisierius, aktorius. Reformą vertinu tik neigiamai, nes gabus žmogus, neturintis pinigų, negali studijuoti.
Gytis
Aš manau , kad šiame universitete studijos yra geriausios. Aš čia tikiuosi įgyti tokių žinių, kurios mane pastūmėtų baigus siekti didesnių aukštumų. Studijų reformą aš vertinu blogai. Jaučiuosi sukaustytas finansiškai, nes pavyzdžiui, po dvejų metų gali nepavykti išsilaikyti nemokamoj vietoj.
Jurga PETRONYTĖ
