Gotikinės Šv. Onos bažnyčios Vilniuje remontui valstybė šiais metais skyrė beveik 763 tūkst. litų, dar 230 tūkst. Lt prisideda Vilniaus arkivyskupijos kurija.
Šiuos skaičius pateikė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė Seimo nario dr. Manto Adomėno iniciatyva pirmadienį surengtoje apskritojo stalo diskusijoje. Sukviesti įvairių institucijų atstovus paskatino žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie Šv. Onos bažnyčios varganą būklę - griūvančius bokštus, byrančias čerpes, fasado plytas.
Pasak D. Varnaitės, pagal Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymą KPD vykdo kelias programas, tarp jų ir paveldotvarkos programą. Katalikų Bažnyčiai priklausančių valstybės saugomų paveldo objektų konservavimui ir restauravimui papildomai lėšų skiriama pagal atskiras bendradarbiavimo su Šventuoju Sostu bei Jono Pauliaus II piligrimų kelio programas.
Šiais metais visai Lietuvos paveldosaugai teks apie 23 mln. Lt, tarp jų Šventojo Sosto objektams visoje Lietuvoje tvarkyti numatyta tik 10 mln. Lt, iš jų 2 mln. Lt skirti Trakų parapinei bažnyčiai rekonstruoti. Dar 2 mln. Lt bažnytiniam paveldui tvarkyti prideda Piligrimų kelio programa. „Ir statiniai, ir interjerai, ir puošyba, ir freskos, ir altoriai - turime sutilpti į skiriamas lėšas“, - sako D. Varnaitė.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža pažymi, kad Šv. Onos bažnyčia yra vienas iš 80 objektų, reikalaujančių neatidėliotinos pagalbos.
Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovas Rimantas Dalgėda sako, kad grėsminga ir kitų sostinės bažnyčių būklė. Pagrindinė bažnyčių paveldo tvarkymo problema yra pernelyg menkas finansavimas. „Vien Šv. Teresės bažnyčios fasadui sutvarkyti reikia daugiau kaip milijono, taigi teko apsiriboti stogo sutvarkymu“, - sako kurijos atstovas.
Apgailėtinos būklės pernai atgauta Vilniaus Vizičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vienuolynas, iki šiol priklausę Kalėjimų departamentui.
Dangun įžengimo (Misionierių) bažnyčią iki šiol administruoja Lietuvos nacionalinis muziejus, o jos būklė, pasak Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento paveldo skyriaus vedėjo Vito Karčiausko, daug prastesnė nei Šv. Onos bažnyčios. Kurija dėl įvairių biurokratinių kliūčių negali susitvarkyti Šv. Stepono bažnyčios detalaus plano, be kurio neįmanoma pradėti jokių darbų.
Paradoksalu, bet Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia iki šiol stovi ant žemės, kuri tebėra Liaudies deputatų tarybos nuosavybė. Pasak J. Glemžos, Lietuvoje pakeisti nuosavybės yra beveik neįmanoma, nes pagal Žemės įstatymą iki šiol nesutvarkyti žemės nuosavybės klausimai. Todėl visoje Lietuvoje apie 300-400 bažnyčių žemė priklauso jau seniai nebeegzistuojantiems Vykdomiesiems komitetams.
Seime surengtoje diskusijoje taip pat dalyvavo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Senamiesčio atnaujinimo agentūros, Vyriausybės, Kultūros ir Finansų ministerijų pareigūnai.
