Festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ videoklubo tradiciją balandžio 17 dieną, ketvirtadienį, 19 valandą pratęs renginys, skirtas šokio deivei Majai Pliseckajai.
Jame viešės ir žymiosios rusų balerinos kūrybą komantuos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės vadovė Tatjana Sedunova. Vaizdo fragmentai iš filmų „Šokio deivė Maja Pliseckaja“ ir „Ave Maya“ primins įspūdingiausias akimirkas iš M. Pliseckajos pasirodymų, taip pat išgirsime pačios balerinos mintis.
Maja Pliseckaja išties yra ypatinga asmenybė. Buvusi Maskvos Didžiojo teatro prima balerina nusipelno didžiausios pagarbos už ilgą ir aktyvią karjerą: aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga 2005 m. lapkričio mėnesį ji dar pasirodė scenoje.
Daugelį metų žavėjusi artistiškumu, muzikalumu ir plastika, garsiausiose scenose kūrusi dramatinius šokio vaidmenis, dabar 82 metų Maja stebina proto aštrumu bei domėjimusi naujovėmis. Ji žingeidi naujiems įspūdžiams ir vietoms. Su vyru žinomu kompozitoriumi Rodionu Ščedrinu ji nuolat keliauja po pasaulį: koncertuoja, veda baleto pamokas, pasirodo kaip garbės svečiai renginiuose.
Įdomu, kad be butų Maskvoje ir Miunchene šeima turi sodybą Trakų rajone Aukštadvaryje, kurioje praleidžia vasaras. Beje, M. Pliseckaja ir R. Ščedrinas yra Lietuvos piliečiai. R. Ščedrinas: „Laikome Lietuvą savo antrąja gimtine, čia mūsų namai, į kuriuos nuolat grįžtame.“
Kompozitorius savo šokančiai Mūzai dedikavo net penkis baletus – tai turbūt unikalus atvejis baleto ir muzikos istorijoje. Tarp jų: „Ana Karenina“, pastatyta ir Vilniuje, „Karmen Siuita“ pagal G. Bizet muziką, po premjeros uždrausta rodyti Maskvoje, o vėliau triumfavusi pasaulio scenose.
M. Pliseckaja apibūdinama kaip labai artistiška balerina. „Artistiškumas balete susijęs su muzikalumu. Mums juk dar būtina muzika. Dramos aktoriams ji nereikalinga, ten kitas ritmas. Bet artistiškumo ir muzikalumo išmokyti, deja, neįmanoma.”
Ji nuostabiai šoko klasiką, tarkim, „Mirštančią gulbę“ pagal C. Saint-Saëns‘o muziką, kurią, pasak balerinos, jai yra tekę atlikti 20-30 tūkstančių kartų. Ją taip pat traukė baletams neįprasti siužetai, šokyje slypintis turinys, drama. “Mane visada domino įvairovė. Išvydome ją, kai pradėjo leisti gastroliuoti Vakaruose. Paaiškėjo, kad nebūtina visuose spektakliuose stovėti tiksliai penktąja pozicija. Yra ir kitų ne mažiau išraiškingų, o gal ir išraiškingesnių plastinio šokio priemonių. Galbūt pasakysiu ereziją, bet manau, kad pradžioje buvo judesys, nes jis suprantamas visiems, o žodis – ne.”
Su M. Pliseckaja dirbo žinomiausi choreografai, tarp jų Maurice‘as Bejart‘as („Bolero“), Alberto Alonsas („Karmen Siuita“) ir kiti, o jai rūbus modeliavo Pierre‘as Cardenas.
Tatjanai Sedunovai, buvusiai Lietuvos operos ir baleto teatro šokėjai ir dabartinei baleto trupės meno vadovei, taip teko nemažai bendradarbiauti su M. Pliseckaja. Videoklubo metu bus smalsu išgirsti jos prisiminimus bei įspūdžius.
Loreta Narvilaitė
