Vasario 16 dieną Sankt Peterburge, Rusų muziejuje, atidaryta Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) kūrybos paroda „Senoji Lietuva“. Ją surengė Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Rusų muziejus.
Sankt Peterburge paroda veiks iki balandžio 6 dienos, praneša Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene centras.
Pasaulyje pripažintas dailininkas Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) Lietuvos visuomenei daugiau žinomas kaip scenovaizdžių kūrėjas. Valstybės teatre Kaune jis apipavidalino per 40 operos ir dramos spektaklių ir tuo pagrindė lietuvių scenografijos pradžią. Dailininkas garsėjo ir Paryžiaus, Londono, Romos, Neapolio, Briuselio, vėliau – Niujorko Metropoliten operos teatruose, bet neapsiribojo vien scenos meno kūryba. Jis tapė ir piešė lankytų miestų vaizdus, rengė parodas Europoje ir JAV. Pirmoji M. Dobužinskio darbų paroda Vilniuje buvo surengta 1908 m.
Dailininkas gimė 1875 m. Nižnyj Novgorode senos bajoriškos lietuvių kilmės šeimoje. Į Lietuvą M. Dobužinskis atvyko dar vaikas, čia praleido paauglystę ir jaunystę. 1924 m. dailininkas priėmė Lietuvos pilietybę, o nuo 1929 m. Kaune visą dešimtmetį aktyviai dalyvavo kultūros gyvenime. Pirmieji jo piešiniai gimė vaikštant po Trakus, Vilnių ir jo apylinkes. Vėliau jis piešė ir Kauną, keliavo, fiksavo Lietuvos miestelių, kaimų architektūrą, gamtos vaizdus. Prie Vilniaus motyvų jis vis grįždavo ir studijuodamas Peterburge, Miunchene, gyvendamas Paryžiuje, Niujorke. Jis vienas pirmųjų pastebėjo ir palaikė M.K. Čiurlionį, įvedė jį į Peterburgo meno pasaulį. Jis bendravo su įžymiausiais savo meto teatrų režisieriais, rašytojais, poetais, dailininkais – J. Baltrušaičiu, J. Savickiu, L. Truikiu. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ilgam sulaikė dailininką JAV. 1940 m. jis Bostone surengė savo parodą „Lietuva. Tapyba. Piešiniai“. Daugybė jo kūrinių taip ir liko Amerikoje. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį M. D. praleido Europoje. Mirė 1957 m. Niujorke, palaidotas Paryžiuje. Po jo mirties sūnaus Vsevolodo Dobužinskio rūpesčiu kūrinių ciklas „Senoji Lietuva“ buvo parodytas Niujorke, vėliau paroda kartota ir Čikagoje.
Lietuvių fondas (JAV), kuriam vadovavo Stasys Baras, valdybos nariui Gediminui Balukui pasiūlius, nupirko šį Lietuvai labai svarbų dailininko palikimo rinkinį. 2006 m. Lietuvių fondo taryba, Vytauto Kamanto vadovaujama, kolekciją dovanojo Lietuvai ir šiemet ji perduota Lietuvos dailės muziejui.
Paroda „Senoji Lietuva“ pristato 1933-34 m. dailininko kelionėse po Žemaitiją sukurtus piešinius. Piliakalniai, dvarai, Kryžių kalnas, bažnyčios, vienuolynai, sinagogos, koplyčios, varpinės, kryžiai perteikia krašto, jo architektūros žavesį. Piešiniuose ne tik miestelių vaizdai, bet ir individualus charakteris, nuotaika. Architektūriniai peizažai dokumentalūs ir meniški, kartu perteikia tautines, taip pat laiko žymes, dabar jau išnykusius objektus.
M. Dobužinskis mėgo uždaras gatvelių ir skersgatvių perspektyvas. Dažnai tą patį motyvą kartodavo keliuose piešiniuose, juose - ne paradiniai fasadai, bet netikėto žvilgsnio pagautos detalės, maži kiemeliai ir didelių bažnyčių bokštai.
Parodos kuratorius – Skaistis Mikulionis. Parodos generalinis rėmėjas – „Achemos grupė“. Kiti rėmėjai: architektūros firma „Ampir“, Lietuvos prekybos namai, Sankt Peterburgo vyriausybės kultūros ir užsienio ryšių komitetai, VĮ „Lietuvos paminklai“, klubas „Sankt Peterburgas“, Sankt Peterburgo lietuvių kultūros, informacijos ir švietimo centras.
