2009 m. spalio 29 d. 19 val. Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje (Šv. Ignoto g. 6) rengiamas Sakralinės muzikos festivalio koncertas „Bruno caelos petiit. Iš šv. Brunono Kverfurtiečio gyvenimo ir kankinystės“.
Koncertą rengia Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija, jame dalyvauja Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Dainius Juozėnas), Čiurlionio kvartetas ir aktorius Ridas Jasiulionis.
Koncertas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis, įėjimas į koncertą – nemokamas.
Lietuvai šiemet minint savo vardo tūkstantmetį, dažnai cituojama ištrauka iš Kvedlinburgo analų. Juose aprašyta, kad 1009 metais „šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų“ („caelos petiit“). Tokiu būdu misionierius benediktinas savo kraujo kankinyste Lietuvoje pelnė dangų.
Šioji citata, taip pat ir kituose šaltiniuose pasakojami šv. Brunono gyvenimo darbai, jo atlikti stebuklai davė mintį paminėti jo kankinystę liturginių Bažnyčios giesmių apsuptyje.
Bažnyčios kalendorius šv. Brunoną (Bonifacą) mini liepos 12 d. Tačiau, nors liturgijoje nėra jam specialiai skirtų giesmių (nė senuosiuose muzikos rankraščiuose neaptikta kokių jam skirtų mišių ar liturginių valandų giedojimų), Brunonas įsilieja į gausų dangaus šventųjų vyskupų ir kankinių būrį. O jiems Bažnyčios liturgijoje nuo seno sukurta daugybė nuostabių grigališkojo choralo giesmių. Koncerto pagrindą ir sudaro rinktinės giesmės iš šio lobyno.
Taip pat koncerte skambės skaitiniai apie šv. Brunoną ir jo kankinystę, pasirinkti iš senųjų Europos šaltinių. Misionieriškos kelionės, pamokslavimas, stebuklingai ištvertas išbandymas ugnimi ir kiti juose aprašyti stebuklai, žavėdami viduramžišku literatūros stiliumi, papildo vakaro programą.
Čiurlionio kvartetas atliks ir du kvartetinės muzikos kūrinius. Pirmasis – lietuvių kompozitorės Dianos Čemerytės „Ave Maris Stella, oder zehn Minuten mit Organum“. Šios kompozitorės muzika, apibūdinama kaip asketiška, skaidri ir išgryninta, puikiai dera prie grigališkųjų giesmių, kurios vartojamos kaip įkvėpimo šaltinis. Panašiai galima nusakyti ir Arvo Pärto muziką – savaisiais „tylos garsais“ ir pagarba viduramžių estetikai jo kūrinys „Fratres“ užbaigs muzikinį šv. Brunono gyvenimo ir kankinystės paminėjimą.
PROGRAMA
I. GYVENIMAS. SEKANT EVANGELIJA
Procesija. Visų šventųjų litanija
SKAITINYS IŠ ANALISTO SAKSO KRONIKOS, XII A. KODEKSAS
Giesmė Salus et gloria
SKAITINYS IŠ ŠV. VYSKUPO IR KANKINIO BRUNONO KVERFURTIEČIO GYVENIMO BEI KANKINYSTĖS, XVI A. KODEKSAS
Įžangos giesmė Sapientiam sanctorum
Aukojimo giesmė Inveni David
Trumpasis atliepas Sancti et iusti
SKAITINYS IŠ SENOJO TESTAMENTO DANIELIAUS KNYGOS
Giesmė iš Danieliaus knygos Benedicite
Antifona Tres ex uno ore
DIANA ČEMERYTĖ (g. 1974) Ave Maris Stella, oder zehn Minuten mit Organum
SKAITINYS IŠ ŠV. VYSKUPO IR KANKINIO BRUNONO KVERFURTIEČIO GYVENIMO BEI KANKINYSTĖS, XVI A. KODEKSAS
II. KANKINYSTĖ. TARP ŠVENTŲJŲ DANGUJE
Įžangos giesmė Statuit
Gradualas Exultabunt sancti in gloria
Aleliuja Inveni David
Aukojimo giesmė Veritas mea
Komunijos giesmė Semel iuravi
SKAITINYS IŠ ŠV. VYSKUPO IR KANKINIO BRUNONO KVERFURTIEČIO GYVENIMO BEI KANKINYSTĖS, XVI A. KODEKSAS
Malda
Antifona In paradisum
Antifona Chorus angelorum
Antifona Ego sum resurrectio et vita
ARVO PÄRT (g. 1935) Fratres
