tai sendienos filmai o ne tenai kaskur geguzes 19

fantastika! Ir iš kokių slaptų sandėlių Joniukas tempia meksikietiškąją Bunuelio produkciją? Gal padeda didžiųjų Meksikos revoliucionierių dvasios?

Ogi pamaniau, kad gal ne "lemtingos moters" archetipas, gal "širdelė - ne avelė, šieno nepaduosi". "Svetimi vaikai" - liūdnas filmas, kaip periferijos gyvenimas, nors... filmas geras, o periferijos gyvenimas - kaip čia pasakius.

Jazau tu mano, yra nakvišų. Chebra, noriu pasidalyt įspūdžiais. Baigiau štai žiūrėt tokią nespalvotą senieną. Fantasmagorija. Bičas pasišovė galabinti dailias paneles. Vai vai, jis nuolat aplenkiamas konkurentų iš panelių artimiausios aplinkos. Pagrindinį neigiamą vaidmenį sukūrė muzikinė dėžutė. Angelišką šypseną bičelio veide, kai jis NEsutraiško vabalo (iškilmingai nuskandinęs niekšingąją dėžutę), reikia pamatyti. Paskui jis nudausioja su vienintele pažįstama, bet kitų asmenų nenugaluota mergele į žydrus tolius. Viliuosi, kad šitą pagaliau nukals. 1955 metų Buniuelis, "Nusikaltimo repeticija" (Ensayo de un crimen). Jo paskutinis "Tas niūrus geismo objektas" man širdyje neskambėjo. O priešpaskutinis "Laisvės šmėkla" nerealiai geras. Nežegnokim dar ir Formano, a? You never know.

O gal Formanas reanimuosis? Žmogelis gyvas dar...

"Gaisrininkų balius" - tikrai šaunu, bet to paties Formano "Goja" (dabar kino teatruose) -- deja, deja. Gal, rašant apie kitų režisierių degradavimą, p.Stepokui vis dėlto reikėjo ir šį liūdną atvejį paminėti.

Pamiršai čigonus ir klevus.

kada užsimanysit pamatyti daug berželių, kumeliukų ir girtų muštynių, išgirsti romansų, šiaip piesnių ir eilėraščių, labai tiks "Zolotaja golova na plache", filmas šiaip jau apie Jeseniną
P.S. gražių moterų ten irgi apsčiai

Visas „Bondisėjos“ žavesys – faktūra... kol kas (nežinau, ar žiūrėsiu naujausius). Buvo kadaise Japonija su rikšomis ir kimono, „persai“ ATSIKIŠUSIOM nosytėm, moterys su kuodais kaip baumkuchenai (žinau, kad ŠAKOTIS, Gina, bet „kuodai kaip šakočiai“... fi), neagresyviomis minomis ir neprimenančiomis apatinių sukniomis... Tempus irreparabile fugit.

Bus užmirštas ir žudikas, ir nužudytieji, vėl kareiviai žais kamuoliu ant abiejų Korėjų žemėlapio, nubraižyto žemėje, o virš Žemės, kurioje žmogžudystė – tik būdas gauti savaitę atostogų, vėl pro debesis tekės gražiausias iš visų matytų mėnulis... Retai, labai retai sunaikintas kito pasaulis gali sunaikinti tavąjį ("Pakrantės sargyba").