Netylant kalboms apie Vilniaus kultūros sostinės finansavimo problemas, kultūros projektų rengėjams vis sunkiau susirasti rėmėjų.
Todėl „Balsas.lt“ pasiteiravo asociacijos „Investor’s Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, aktyvios meninių renginių lankytojos, apie kultūros projektų rėmimą ir galimybę pritraukti užsienio investicijas į šią dažnai pamirštamą sritį:
- Nors šiuo metu visi žiūri, kur nubraukt, tačiau yra ir kita pusė. Kai pradedi galvoti, kur sutaupyti, nereikia pamiršti, kas bus vėliau. Krizė atėjo – pakentėjom ir praėjo. O įmonės ar savininko reputacija išlieka. Lygiai taip pat gali išspirti žmones, kokių trisdešimt etatų nubraukti, ir viskas. Tačiau juk ateis geresni laikai, o verslininkas bus pasigadinęs gero darbdavio vardą. Juk galima paieškoti ir kitų taupymo būdų.
Lygiai taip pat gali būti su rėmimo projektais. Reputacijos išsaugojimas daugeliui stambesnių įmonių, kurios galvoja ne apie šios dienos verslą, yra labai svarbus, todėl jie iš karto nepuls nubraukti savo rėmimo programos. Gal laikinai sumažins savo paramos biudžetus. Kitu atveju kultūrinių renginių organizatoriai turėtų ieškoti daugiau smulkesnių rėmėjų, kad išlaikytų esamą biudžetą.
- Kaip tokiu metu motyvuoti rėmėjus investuoti į kultūrinius projektus?
- Krizių laikotarpiu visada bus sunkiau pritraukti lėšų į bet kokius sektorius. Visi skaičiuos: kur atsipirks, kur neatsipirks. Tiesiog dabar reikia daugiau dirbti.
Kita pusė – kainos krenta, todėl atlikėjai būna lengviau sukalbami. Na, gal ne tos pačios didžiausios žvaigždės, bet, manau, ir su jomis bus lengviau derėtis.
- Tokiu atveju krenta žmonių perkamoji galia, todėl turės pigti ir bilietai?
- Lietuvoje renginių kainos ir taip nėra didelės. Pavyzdžiui, festivalio „B2g“ buvo labai prieinamos. Šimtas litų su trupučiu už tris dienas... Manau, tie, kurie važiavo, važiuos ir toliau. Svarbiausia pati festivalio atmosfera. Tarptautinių žvaigždžių koncertai Lietuvoje brangoki.
- Kokius kriterijus kultūros projektai turi atitikti, kad pritrauktų rėmėjus?
- Tai stabilumas ir tęstinumas. Bet ką remiant šie kriterijai yra svarbiausi. Jei, tarkim, tavęs prašo paremti vaikų namus, o tu žiūri, kad jie ką tik susikūrė ir nieko apie juos nežinai – galvoji, gal apgavikai? Gal susidėjo trys bobelės ir įkūrusios vaikų namus, pritraukusios pinigų neteisėtai pasipelnys?
Todėl kuo renginys ilgiau vyksta, tuo paprasčiau surasti lėšų.
Dar labai svarbu pasitikėti žmogumi ir žinoti, kas jis toks. Tuo ženklu gali būti ir žmogus, organizatorius, kuris yra žinomas, kuris neturi blogo šleifo, kurio reputacija yra gera. Tokiu būdu gali pasitikėti remdamas jo net ir pirmąjį festivalį.
Be abejo, skaidrumas taip pat privalomas. Pinigai turi būti įtraukti į apskaitą ir atsiskaitoma rėmėjams, kaip jie panaudojami. Galima ir auditą pasidaryt.
Be to, noriu pasakyti, kad rėmėjas rėmėją traukia. Jei sužino, kad renginį rėmė valstybė, verslininkai galvoja, jog jiems negėda atsistoti šalia. Taip pat yra su stambiomis kompanijomis, kurios turi gerą reputaciją. Jos taip pat patraukia ir kitus rėmėjus.
Aišku, yra dar daug kitokių veiksnių. Tokių kaip rėmėjo ar investuotojo muzikinis skonis. Jei aš sena hipė, tikrai turėdama pinigų investuosiu į roko muzikos festivalį. O jei nuo neatmenamų laikų džiazmenė – tai remsiu džiazo festivalį. Tai natūralu ir žmoniška.
- Kodėl kompanijos remia projektus, iš kurių negalės staigiai uždirbti?
- Tai yra ir įmonės korporatyvinė kultūra. Žinoma tokia koncepcija – įmonių socialinė atsakomybė, kurios pagrindinis tikslas visuomenėje daryti ne tik ko iš jų reikalauja įstatymai, bet ir daugiau: auginti bendruomenę, būti jos dalimi, investuoti į aplinkosaugą, į žmonių kultūrinį išprusimą. O ne tik duoti tuos pinigus ir pamiršti. Atsakingos įmonės elgiasi atsakingai.
Teko garbė būti kompanijos „Teo“ darbuotojų šventėje. Į tą renginį bendrovė atvežė anglų roko grupę „Electric Light Orchestra“.
Tai buvo vienas iš geresnių koncertų „Europos centre“ ir kainavo labai daug pinigų. Suvažiavo autobusai iš visų rajonų, suvežė darbuotojus, o ne tik kelis ministrus ar Seimo narius. Buvo didžiulė šventė. Mane tikrai sužavėjo toks požiūris į savo darbuotojus. Tai – įmonės kultūros dalis ir jos vardo gerinimas.
- Ar teisingas valdžios požiūris į muzikos festivalius?
- Kalbėdama apie valstybės politiką negaliu jos labai kritikuoti. Lietuvoje yra daug regioninių festivalių: ir kantri, ir bliuzo naktys, ir Pažaislio muzikos festivalis...
Tačiau mane smarkiai sužavėjo Suomija. Pavyzdžiui, džiazo festivalis „Pori Jazz“ rengiamas visiškai mažame Pori miestelyje. Tai reiškia, kad visi gyventojai tuo metu gali užsidirbti. Aš nuomojausi butą, todėl savininkas uždirbo. Restoranai taip pat uždirbo ir taip toliau.
Tokiu būdu įgyvendinama valstybės regioninė politika, ugdoma bendruomenė ne tik dideliuose miestuose, bet ir regione. Tikriausiai tokiuose miesteliuose nedaug kas mėgsta operą ar džiazą, tačiau kai vyksta tokie renginiai, tai be gausybės svečių iš kitų šalių, turistų, ir vietiniai gyventojai gauna kultūros dozę.
Kad ir „B2g“. Kiek vietinių ėjo į koncertus. Matėsi, kad žmonės lietuviškai sunkiai kalba, bet vis tiek ėjo. Tai reiškia, kad ir vietiniai gyventojai gali prisiliesti prie kultūros.
- Ar Lietuvos įstatymai palankūs meno rėmėjams?
- Pas mus parama neapmokestinama pelno mokesčiu. Yra tik vienas apribojimas: jei nuostolingai dirbi – negali remti. O kitokių trukdžių iš valdžios pusės nematau.
- Bet jei esi užsienietis ir nori pastatyti kiaulių fermą. Penkerius metus už galvos susiėmęs lakstai po visokias institucijas, renki parašus ir t. t.
- Kultūros srityje dėl paramos problemų nėra, o dėl investicijų... „Investors‘ Forum“ siekia, kad verslo sąlygos būtų geresnės. Pavyzdžiui, jei noriu atidaryti galeriją, tai tas pats, jei noriu pastatyti fabriką. Reikia įkurti įmonę, kuri tą galeriją valdys ir atliks visus kitus susijusius veiksmus su jos veikla, plėtra ir t. t. Tai jau verslas, o ne parama.
- Ir kaip sekasi kovoti?
- Nauja valdžia atėjo, todėl tikiuosi, kad bus geriau. Visos valdžios žada. Dabar į valdžią atėjo liberalios partijos, kurios turėtų būti labiau proversliškos. Ši koalicija aiškiai įvardija tiesiogines užsienio investicijas kaip vieną iš prioritetų. Todėl tikimės, kad įveikus krizę reikalai šioje srityje pagerės.
