Antradienį - Tarptautinė teatro diena. Ta proga „Alytaus naujienų” skaitytojams siūlome pasižvalgyti po renginių užkulisius, kuriuos atidengti paprašėme Alytaus kultūros ir komunikacijos centro (AKKC) vadybininko, renginių organizatoriaus Dariaus Babijono.
Žvaigždės „praba” - paprastumas
- Kam skirtum pačios įnoringiausios Alytuje kada nors koncertavusios žvaigždės nominaciją?
- Turbūt įnoringiausiais Dzūkijos sostinėje viešėjusiais artistais būtų galima laikyti muzikos grupę „Boney‘M“. Gal netgi ne pačius atlikėjus, o jų prodiuserius, vadybininkus, kurių veiklos ir įvaizdžio metodai išties žvaigždiški. Tąsyk „Boney‘M“ vadybininkai pareiškė nekoncertuosią, jei scenoje nebus... frotinių rankšluosčių. Nors toks atributas sutartyje nebuvo numatytas, siekdami išvengti nesusipratimų reikalavimą išpildėme žaibo greitumu...
- Viešbutis, meniu, laisvalaikis po koncerto… - ko pageidauja žinomi atlikėjai?
- Nebūtinai turi būti muzikantas, kad daug gertum, ar menininkas, kad užsimanytum ko nors ypatinga. Dažnas turi pomėgių, kurių neatsisako ir per gastroles. Vieni reikalauja vienviečių trijų žvaigždučių apartamentų, kitiems užtenka vietos miegmaišiui ištiesti. Kas nors negali užmigti be marcipanų ištaigingame restorane, kitam užtenka kebabo stotyje. Ir tai nereiškia, kad pirmieji - būtinai žvaigždės, o antrieji - kokie nors nusmurgę keliaujantys trubadūrai. Atvirkščiai: kuo didesnė ar tikresnės prabos žvaigždė, tuo paprastesni jos pageidavimai.
O per tuos dešimt metų, kai grįžau į gimtąjį Alytų ir dirbu čia, būta visokiausių istorijų: „Sektor Gaza“ išgėrė Nemuną degtinės ir dar vieną būtų ištuštinę, „Brainstorm“ norėjo skraidyti padangėje, jų kolegos - po miestą nuogi vaikščioti ir taip toliau.
„Avarinio” vedėjo krikštas
- Ką dar prisimintum iš linksmojo žvaigždžių repertuaro?
- Užkulisinių istorijų netrūksta. Mirsiu neužmiršiu SEL koncerte nuo tūkstantinės šokėjų minios siūbuojančių Sporto rūmų konstrukcijų, skambant militaristinei dainai užsiliepsnojusio garažo aviacijos šventėje, mikrofonu tekančios elektros srovės purtomo gitaristo ir tiesiog scenoje policijos pareigūnų „semiamo“ vokalisto...
Dar labai gerai prisimenu renginį, į kurį neatvažiavo konferansjė. Tada pats ėmiausi renginio vedėjo darbo. Beje, po to krikšto tapau lyg ir „avariniu” renginių vedėju. Kviečiantiesiems mane neužmirštu priminti: „Gerai, bet skambinkit tik tada, jei neatvažiuos...“
- Kurio atlikėjo yra tekę laukti ilgiausiai?
- Laukti tenka ne tik elitinių žvaigždžių, bet ir eilinių grupių, o vėlavimo priežasčių ar pasiteisinimų būna galybė: sugedęs transportas, painūs keliai, policininkai, įtarūs muitininkai, sveikatos sutrikimai. Ilgiausiai teko laukti Rusijos „sirenos“ Vito. Po koncertų ir draugų vakarėlio Latvijoje artistui pasidarė bloga, iš nosies ėmė bėgti kraujas. Vitas vėlavo beveik dvi valandas, tačiau žiūrovai neišsiskirstė ir atnešė tiek gėlių, kiek vienoje vietoje dar nebuvau matęs.
Beje, „lūžta” ne tik dainininkai, bet ir aktoriai. Anželikos Cholinos „Žmonės” - dėl nešiojamojo kompiuterio gedimo, o štai Oskaro Koršunovo spektaklis „Romeo ir Džuljeta“ - dėl apšvietimo trukdžių. Koncerto scenarijų dar galima pakeisti, perspėti žiūrovus, tačiau teatre, deja, ne - tokia jau šio meno specifika ir estetika, kad scenoje pašalinis veiksmas negalimas.
Teatro gerbėjai turbūt prisimena iš Seulo (Korėja) festivalio laiku „neatplaukusias” Eimunto Nekrošiaus teatro spektaklio „Hamletas“ dekoracijas, dėl kurių teko nukelti spektaklį. Užsikirtęs kulisų užuolaidų mechanizmas kalėdinio „Elfų teatro“ pasirodymo metu nekrito į akis, tik ilgiau truko spektaklio įžanga...
O neseniai vienas garsus dainininkas po koncerto Alytuje pamiršo koncertinį kostiumą!
- Ar per renginius pasitaikė traumų? Ar labai jų bijai?
- Aviacijos šventės, „Extreme Show“, autošou „Bulių kautynės“, „Bike Show“ - padidėjusios rizikos renginiai, kuriuose pasitaiko vienokių ar kitokių traumų. Prieš šiuos šou organizatoriams visuomet būna daugiau nemigos naktų, tenka bendrauti su draudimo bendrovėmis, saugos ir kitomis specialiosiomis tarnybomis.
Tačiau adrenalino pakanka ir dviračių žygiuose, cirko renginiuose...
Lietuvos atlikėjai „bodyquardų“ neturi
- Organizatoriams tenka užtikrinti ir atlikėjų saugumą. Ar tai sudėtinga?
- Tradiciškai žiūrovams į koncerto vietą draudžiama įsinešti stiklinę ar skardinę tarą, ginklus, filmavimo, fototechniką. „Bodyquardų“ Lietuvos atlikėjai neturi - merginas apsaugo „boyfriendai“, o scenos vyrukai, matyt, patys nepėsti.
- Ar pačiam teko kokią žvaigždę ginti nuo gerbėjų?
- Galbūt dėl mūsų katalikiško auklėjimo, konservatyvaus švietimo ir mažo miesto, kuriame visi vienas kitą pažįsta, žiūrovų išpuolių beveik nepasitaiko. Netgi atvirkščiai: ypač didesnių miestų jaunimo muzikos atstovai mėgsta „pavažiuoti“ ant alytiškių. Šiaip Dzūkijos sostinės publika garsėja kaip nuoširdi, žiūrovų išsišokimai prieš atlikėjus čia ypač reti. Incidento galimybė dar labiau sumenko į užsienį išvykus nebūtinai tolerantiškiems ir supratingiems asmenims... Bet ar ne smagu, kad tiek teatralai ar popatlikėjai - Vitas, Edmundas Kučinskas, Borisas Moisejevas, Gytis Paškevičius, tiek klasikinės, alternatyviosios muzikos, džiazo, vakarų atlikėjai visai nepataikaudami Alytų mini kaip imlią ir šiltą auditoriją?
Geriausias talismanas - Romualdas Maksimavičius!
- Kuri garsenybė Alytuje paliko daugiausia autografų? Beje, ar mūsų mieste yra etatinių autografų medžiotojų?
- Atsakymo dėl autografų, regis reikėtų ieškoti... „Alytaus naujienose“. Mano žiniomis, redakcijos patalpose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 4) - didžiausia Dzūkijos sostinėje autografų kolekcija, netgi ekspozicija, veikianti ir besiplečianti nuo 1998 metų.
- Gal teko girdėti apie atlikėjų sėkmės prietarus, talismanus?
- Jeigu nevalgymas ir saikingas alkoholio vartojimas prieš pat renginį yra sėkmės prietaras, tai paliudysiu, kad jų laikosi dažnas atlikėjas. Talismanas? Turbūt alytiškio Romualdo Maksimavičiaus dalyvavimas renginyje ir geri vertinimai juk ponas Romualdas - kone radijo stotis!
Nekoks ženklas - Kolia ir jo draugė (mat norės įeiti be bilietų)...
- Ar pats, kaip organizatorius, turi kokių sėkmę nešančių prietarų, talismanų?
- Keista ar ne, bet žiūrovai tampa atviresni kultūrai, menui prieš... mėnulio pilnatį ir jos metu. Tai renginiui neša sėkmę vardu ažiotažas arba pavarde pelnas.
- Paskutinis klausimas Teatro dienos proga: kas vyksta scenoje nusileidus uždangai? Kokie bildukai gyvena AKKC, kur pagaliau grįžo atlikėjai ir žiūrovai, užkulisiuose?
- Renginius teko organizuoti įvairiausiose vietose - nuo teatro iki Sporto rūmų, autobusų stoties ir garažo, Dainų slėnio ir piliakalnio, šaudyklos ir vasaros stovyklos... Daugelis vietų turi savo istorijas, bet Alytaus kultūros ir komunikacijos centras ir jo scena ypatinga. Pirma, salės akustika, kuria žavisi maestro Juozas Domarkas, Vilhelmas Čepinskis. Antra, techninėmis galimybėmis, tinkamomis operos, šokių, miuziklų, dramos ir kitiems didiesiems teatrams ar projektams.
Jau greit šioje scenoje - tarptautinė šiuolaikinių šokių fiesta, hiphopo kultūrų šventė, Ingos Valinskienės koncertas, spektaklis „Meilė pagal grafiką”, ansamblis „Lietuva” su Povilu Meškėla, Dainavos šalies muzikos festivalis ir visai Lietuvai - „Auksiniai svogūnai“. Prodiuserio Arūno Valinsko teigimu, buvę medvilnės kombinato rūmai nors ir apleisti, tačiau bene geriausio planavimo kultūros pastatas Lietuvoje. Belieka tikėtis, kad po „Svogūnų“, bonsų parodos, rūmų stogo remonto pabaigos ir kiti Pramonės g. 1 pastato atgimimo darbai nesustos, o, filosofo Leonido Donskio linkėjimo AKKC kolektyvui žodžiais tariant, „čia ne tik idealizmas žavės, o Alytus virs miestu, kuriame klestės kultūrinis gyvenimas ir bus mėgstami menai...“
Saulė Pinkevičienė
