Šiandien Vilniaus rotušėje kultūros veikėjai surengė spaudos konferenciją, kurioje išsakė savo būgštavimus ir pageidavimus dėl stringančio „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) projekto. VEKS projektų vykdytojai reikalauja, kad naujoji valdžia laikytųsi ankstesnių įsipareigojimų ir nepaliktų nuošalyje pačių kultūros veikėjų.
„Bandomieji triušiai“
Pasak kultūros veikėjų, tai jau antras jų kreipimasis į valdžios institucijas, tačiau ligi šiol jie nėra sulaukę jokio atsakymo. VEKS projektų vykdytojai teigia esantys visiškoje nežinioje, nes nėra aišku, kurie iš jau patvirtintų projektų dėl sumažinto finansavimo bus vykdomi, o kurie ne. „Jeigu programa bus keičiama, tuomet mes norime žinoti, kokiais kriterijais remiantis bus iš naujo atrinkti projektai, kas vykdys projektų pervertinimą, kai jie jau yra įvertinti ekspertų ir patvirtinti VEKS tarybos bei Kultūros ministerijos“, – spaudos konferencijoje teigė VšĮ „Kaukių akademija“ direktorius Mykolas Vildžiūnas.
VšĮ „Europos namai“ direktorė Judita Akromienė teigė, kad su VEKS projektų vykdytojais elgiamasi kaip su bandomaisiais triušiais. „Smaugia ir žiūri, kaip mes išgyvensime. Norime parodyti, kad mums rūpi kultūros sostinės gyvenimas. Norime, kad jis būtų įgyvendintas ne bet kaip“, – sako J. Akromienė. Jos teigimu, negalima pateisinti tokių naujosios valdžios sprendimų ir veiksmų, kai projektų autoriai iki paskutinės savaitės nežino – įvyks jų renginiai ar ne.
„Taip nežaidžiama“
„Menų spaustuvės“ vadovas Audronius Imbrasas pabrėžė, kad negalima prasidėjus projektui keisti jo vykdytojų ar dalies jau patvirtintų renginių. Jis tokią situaciją palygino su prasidėjusiu karu ar kelione į kosmosą, kai viduryje misijos naujoji valdžia nusprendžia, kad misijai naudojamas kuras per brangus, o dalis kosmonautų netinkami, todėl juos reikia pakeisti kažkuo kitu. „Taip nežaidžiama“, – komentuodamas dabartinę situaciją sakė A. Imbrasas.
Pasak jo, tokiu būdu naujoji valdžia nepaiso strateginių valstybės įsipareigojimų, o dalis politinių jėgų savo spekuliacijomis kiršina visuomenę bei visą kultūros sektorių. A. Imbrasas teigė, kad užsienyje tokia Lietuvos politikos metamorfozė dėl VEKS vertinama kaip nesugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų. „Menų spaustuvės“ vadovo įsitikinimu, po tokio fiasko Lietuvos įvaizdžiui pataisyti prireiks kelerių, o gal net dešimties metų.
Žiniasklaida nesusigaudo situacijoje
Spaudos konferencijoje kalbėję VEKS projektų vykdytojai teigė, kad žiniasklaida iš dalies taip pat prisideda prie situacijos kultūros srityje bloginimo. Anot „Menų spaustuvės“ vadovo, kai kurie žurnalistai itin tendencingai pateikia faktus apie VEKS. A. Imbrasas ragino žurnalistus atsiklausti ir kitos nuomonės. Pasak jo, toli gražu ne visi VEKS projektų vykdytojai yra susitepę, todėl negalima šios etiketės kabinti visam VEKS projektui.
Pasigenda proporcingumo
Kultūros veikėjai teigė suvokiantys, į kokią sudėtingą ekonominę situaciją šiuo metu pateko Lietuva ir kad būtina mažinti valstybės išlaidas. Tačiau jie teigė nesuprantą, kodėl šios išlaidos yra mažinamos neproporcingai. Pasak jų, prieš metus VEKS projektams buvo numatytas 67,371 mln. litų finansavimas, o naujoji valdžia finansavimą apkarpė iki 25 mln. litų. Be to, galutinis finansavimas dar labiau sumažėja dėl nuo sausio 1 d. įsigaliojusios naujos mokesčių sistemos kultūros veikėjams.
Kultūrininkai teigė, kad daugelis VEKS projektų yra tęstiniai, prasidėję dar 2007–2008 metais. Tais metais projektai vyko, nes jiems buvo skiriamas finansavimas, tačiau šiemet šiems projektams Vyriausybė kol kas neskyrė lėšų, todėl projektus teks arba nutraukti, arba finansuoti iš savo pačių kišenės.
VEKS projektų vykdytojai tokią situaciją įvertino kaip kultūros žlugdymą. Pasak jų, VEKS buvo tūkstantmečio šansas pagerinti kultūros situaciją Lietuvoje, tačiau panašu, kad jis buvo prarastas.
