Aktyviai visą sezoną įvairiuose kūrybiniuose amplua pasirodęs pianistas Petras Geniušas kviečia muzikos gerbėjus naujiems emocionaliai intensyviems muzikiniams išgyvenimams.
Balandžio 19 d. 19 val. įvyks pianisto rečitalis, o gegužės 1 d. 19 val. – projektas „Įsiveržimas į klasiką“, kur Petras Geniušas kartu su vienu iš džiazo muzikos korifėjų Vladimiru Čekasinu tyrinės klasikos ir džiazo sintezę, šįkart dėmesį sutelkdami į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Abu koncertai įvyks specializuoto pianinų ir fortepijonų salono Piano.lt salėje (Trakų g. 9/1, Vilnius). Tai nauja sostinės koncertų erdvė smarkiai populiarėjanti dėl savo jaukumo ir fakto, kad čia yra bene geriausias koncertinis fortepijonas Lietuvoje.
Rečitalio metu Petras Geniušas atliks du stambius romantizmo epochos kūrinius - Ludwigo van Beethoveno Septintąją sonatą ir Aleksandro Skriabino Trečiąją sonatą. Muzikantas komentuodamas savo pasirinkimą sako „Fortepijonas – XIX a. ir XX a. 1 pusės epochos pagrindinė muzikinė jėga. Svarbiausias „herojus“. Beethoveno kūryboje romantizmas pradėjo leisti savo daigus, o Skriabinas (kaip ir Sergejus Rachmaninovas) – vėlyvieji romantizmo epochos žiedai, paskutiniai didieji to laikotarpio kompozitoriai. Beethovenas sukūrė 32 sonatas. Tai tarsi Biblija kiekvienam pianistui. Aukso fondas. Kiekviena iš jų labai svarbi, o man kažkodėl labai artima būtent septintoji. Joje matau įkūnytą žaismą, jaunystės energijos perteklių, šviesą, o antroje sonatos dalyje – didelį dramatizmą. Šiame, kaip ir kituose Beethoveno kūriniuose regime ypač plačią jausmų skalę – nuo absoliutaus džiaugsmo iki visiškos vidinės katastrofos. Jei Beethovenas savo kūrybą pradėjo nuo klasikos ir baigė romantizmu, tai Skriabinas Trečiąja sonata tarsi užbaigė savo romantinės kūrybos periodą ir perėjo prie modernizmo. Ši sonata – tiesiog megaromantinis kūrinys, viena iš romantizmo kulminacijų. Joje telpa neįtikėtinas emocinis krūvis. Stichiškumas. Man ši sonata asocijuojasi su įspūdingu žmogaus sielos skrydžiu“.
Žiūrovams pianistas žada ne tik įspūdingą muzikinių išgyvenimų paletę, bet ir netikėtumą – sekdamas romantinio pianizmo tradicijas Petras Geniušas iš anksto skelbia tik dalį koncerto programos, o kokius dar kūrinius jis sugros, muzikantas nuspręs koncerto metu. Ši laisvę ir kūrybingumą deklaruojanti praktika XX a. 2 pusėje buvo po truputį išstumta muzikoje įsivyravusio akademizmo ir savotiško „pedantiškumo“, kai pradėtos skelbti visiškai tikslios programos.
Petras Geniušas – daugelio tarptautinių konkursų nugalėtojas, Nacionalinės premijos laureatas, aktyviai koncertuojantis su orkestrais, grojantis kamerinės muzikos ansambliuose ir solo, festivalio „Kristupo klavyrai“ meno vadovas. Menininkas dalyvauja netradiciniuose projektuose - Oskaro Koršunovo spektaklyje „Meistras ir Margarita“, Kauno muzikinio teatro miuzikle „Kabaretas“, kur atlieka fortepijono partiją ir yra pastatymo muzikinis vadovas.
