Šiemet rugpjūčio 15-ąją, Žolinės dieną, Zarasai mini 506-ąjį gimtadienį. Įvairių renginių gausioje šventės programoje miestas suspindės ir kaip senovės sėlių kraštas, ir menininkų prieglobstis, ir nuo seno daugiakultūrė, kitoms tautoms svetinga vieta. Galimybės džiaugtis ir pramogauti tiek zarasiškiams, tiek labai laukiamiems miesto svečiams šiemet neribotos, nes visi renginiai – nemokami.
Šventės išvakarėse – klezmerių kvinteto koncertas
Rugpjūčio 14-osios popietę, iškart po darbų (16 val.), zarasiškiai ir miesto svečiai kviečiami į Zarasų krašto muziejų. Čia savo darbus pristatys daugiau nei dešimt dailininkų, kurie jau nuo praėjusios savaitės dalyvauja tarptautiniame tapybos plenere „Zarasai – ežerų kraštas“. Menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos drobėse atkartotais ežerų ir miškų raštais muziejuje bus galima grožėtis visą mėnesį.
Parodos atidarymo metu koncertuos ir klezmerių kvintetas. Žodis klezmeris šiandien gerokai primirštas, o jaunajai kartai, ko gero, ir visai negirdėtas. Klezmeriais būdavo vadinami žydų liaudies muzikantai, kurie smuikais, klarnetais, būgnais, armonikomis ir kitais instrumentais grodavo linksmus, šokiams tinkamus kūrinius, o dainas atlikdavo jidiš kalba. Kadaise be šios nuotaikingos muzikos neapseidavo nė viena didesnio ar mažesnio Lietuvos miestelio šventė. Sumanymas atgaivinti tokias šventes kilo žymiam perkusininkui, avangardinio džiazo atlikėjui ir prodiuseriui Arkadijui Gotesmanui. Pasak jo, pagrindinė Klezmerių festivalio idėja yra pristatyti tokią muziką tuose Lietuvos miestuose, kur kažkada gausiai gyveno žydai ir šurmuliavo taikus miestelėnų gyvenimas. Kadangi Zarasuose žydų bendruomenė palikusi ryškų kultūrinį pėdsaką, klezmerių koncertas miesto gimtadienio proga tampa ypač simboliškas.
Jau ketvirtąjį kartą vykstantis Klezmerių festivalis šiemet dedikuojamas pasaulinio garso smuikininkui Jashai Heifetzui, dažnai vadinamam smuiko karaliumi arba XX amžiaus Paganiniu. Vilniuje gimęs berniukas mokytis griežti smuiku pradėjo vos trejų metukų, o į aštuonmečio vunderkindo koncertus jau suplūsdavo minios.
Zarasuose koncertuosiantis kvintetas taip pat aikčioti iš susižavėjimo priverčia minias. Kolektyvo siela A. Gotesmanas yra koncertavęs ir gerai žinomas įvariuose Europos, Afrikos, Kubos ir Kinijos muzikos festivaliuose. O antradienį jis su kolegomis B. Kirzneriu, D. Vyšniausku, R. Sviaskevičiumi ir E. Kanevičiumi pasirodys jaukioje Zarasų krašto muziejaus parodų salėje.
Planuojama, kad parodos atidarymas ir koncertas užtruks maždaug trejetą valandų, taigi bus galima spėti užkąsti ir pasivaikščioti po miestą. Septynių ežerų skalaujamame mieste tą vakarą užmigti nevalia, nes 22 val. Zarasų viešojoje bibliotekoje prasidės tradicinis literatūrinis-muzikinis renginys „Nakties skaitymai“.
Nuo 2008-ųjų bibliotekoje vykstantis renginys kasmet sulaukia itin gausaus žiūrovų-klausytojų-prijaučiančiųjų būrio ir truputį primena „Poezijos pavasarėlį“, tik čia viskas vyksta dar romantiškesnėje aplinkoje. Šiemet už pravirų langų savo kūrinius čirkš žiogai, o bibliotekos skaitykloje savuosius skaitys krašto literatai, dainuos broliai Saulius ir Donatas Petreikiai bei dainuojamosios poezijos atlikėja Ugnė Kleinauskaitė. „Nakties skaitymai“ žada būti jaukūs ir neskubrūs – juk ryte nereikės skubėti į darbą.
Žolinės – dainų ir garsų pynės
Jei trečiadienio rytą kam nesimiegos arba nebus užtrukęs naktiniuose skaitymuose, galės nuo pat ryto vaikštinėti po amatų, tautodailės dirbinių, knygų ir įvairių gamtos gėrybių mugę Sėlių aikštėje. Jei pramiegos, irgi ne bėda – mugė tęsis visą dieną.
Prieš šventąsias Mišias, zarasiškiai ir miesto svečiai Sėlių aikštėje galės džiaugtis Utenos regiono kelių direkcijos dovana – pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ koncertu, kurio metu bus vykdoma ir saugaus eismo akcija.
Po šv. Mišių Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje miesto širdyje – Sėlių aikštėje bus pagerbtas šiųmetis Dominyko Bukonto premijos laureatas – žurnalistas, rašytojas, laikraščio „Utenis“ redaktorius Donatas Čepukas. D. Bukonto premija (10 BSI arba 1300 litų) krašto šviesuoliams kasmet skiriama už švietėjišką – kultūrinę visuomeninę veiklą.
Po premijos įteikimo, miesto vadovų ir svečių sveikinimų prasidės tradicinė Žolinės šventė, kurioje folklorines programas atliks mėgėjų meno kolektyvai iš Zarasų rajono. Jaunieji folkloristai taip pat parodys šiųmetėje moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“ atliktą programą, skambės kauniškių ansamblio „Žaisa“, kapelų iš Zarasų dainos ir bene didžiausio sėlių krašto paveldo – sutartinių programa „Po sėlių ąžuolu“.
Tarp folkloristų pasirodymų mažuosius šventės dalyvius prajuokins Kauno miesto lėlių teatro spektakliukas „Paršelių namai“, Lietuvoje sulaukęs itin didelio populiarumo. O pats lėlių teatras pripažinimo yra sulaukęs ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiuose tarptautiniuose teatro festivaliuose.
Trečiadienio pavakarę Sėlių aikštėje koncertuos ir nemažai svečių iš užsienio: pasirodys latvių jaunimo tautinių šokių grupė ir baltarusių miniatiūrų teatras, tryps šokėjai iš su Zarasais susigiminiavusių miestų – Zdunska-Wolos (Lenkija) ir Islos (Malta). Kad nuo ugningesnio temperamento dainų ir šokių nesusisuktų galva, po latvių ir baltarusių pasirodymų aikštėje koncertuos valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“.
Vakarą užbaigs lietuvių estrados atlikėja Asta Pilypaitė, o gegužinėje gros vilniškiai „Ratilai“ ir mūsų kraštiečiai „Sadūnai“.
Kadangi ryte zarasiškiams jau reikės skubėti į darbą, miesto gimtadienį dar gerokai prieš vidurnaktį užbaigs šventinis fejerverkas. O atostogaujantys miesto svečiai kitą dieną galės praleisti grožėdamiesi ežeringomis apylinkėmis. Penktadienį tai padaryti bus kiek sudėtingiau – miesto ir rajono keliuose karaliaus automobilių ralio „dieną galės praleisti grožėdamiesi ežeringomis apylinkėmis. Penktadienį tai padaryti bus kiek sudėtingiau – miesto ir rajono keliuose jau karaliaus automobilių ralio „300 lakes rally“ dalyviai, todėl grožėtis ir aikčioti daugiau vers kvapą gniaužiančios lentynės.
Zarasų kraštas – ne tik įstabus miškų ir ežerų raštas. Stebuklingos vietos šalia vandens įkvepia judėti ir plaukioti visomis prasmėmis.
Virginija Pupeikytė
