Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtas paminklas Klaipėdoje bus pastatytas, tačiau jį kurs ne pernai konkursą laimėjęs Kęstutis Valiuškis. Bendros kalbos su šiuo menininku neradęs Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo Klaipėdoje komitetas vakar svarstė du naujus skulptorių RegimantoMidvikio ir Arūno Sakalausko pateiktus paminklų projektus.
Paminklo Lietuvos tūkstantmečiui Klaipėdoje pastatymą inicijavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondas. Jo valdybos nariai Valentinas Greičiūnas, Nijolė Novogreckienė ir Benediktas Petrauskas priėmė sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su konkurso nugalėtoju, nes jo projekto įgyvendinimas tapo labai sudėtingas dėl menininko asmeninių savybių.
„Nenorime kaitinti aistrų, mums svarbiausia iki 2009 m. liepos 6 d. padovanoti miestui darbą, dar vieną simbolį, patvirtinantį, kad Klaipėdos kraštas yra Lietuvos dalis. Todėl savo nuožiūra pakvietėme du nacionalinės premijos laureatus, žinomus skulptorius pasiūlyti savo variantus“, - sakė V. Greičiūnas.
Šįsyk menininkams buvo įvardyta ir vieta, kurioje paminklas turėtų stovėti: Klaipėdos senamiestis, šalia „Meridiano“ arba Mažvydo al. ir Herkaus Manto gatvės sankirta.
R. Midvikis savo paminklui pasirinko aikštelę prie „Meridiano“, šalia fontano, kadangi istorinė miesto dalis labiau tinka istorinės tematikos paminklui. Autorius siūlo pastatyti 7 metrų aukščio paminklą iš granito ir bronzos. Iš pastarosios būtų nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis. Bronzinė figūra iškyla iš granitinio rutulio, kurį kelia beveik 4 metrų aukščio kolona.
R. Midvikis remiasi istoriko Edvardo Gudavičiaus hipoteze, kad 1009 m., kai pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas, mūsų valstybėje kaip tik formavosi kario kultas. Manoma, kad šiuo laikotarpiu atsirado dabar plačiai Lietuvos heraldikoje naudojamas Vyčio ženklas.
Be to, pasak skulptoriaus, Europa sužinojo apie lietuvius, kurie pasienyje nužudė Brunoną, atjoję ant žirgų. Žirgo figūra ne visai iškilusi iš rutulio. Tai simbolizuoja valstybės formavimosi pradžią. Raitelis laiko ietį. Būtent taip valdovai buvo vaizduojami senojoje numizmatikoje. Bendras paminklo siluetas, anot R. Midvikio, yra skeptro pavidalo.
Paminklo architektas Vytenis Mazurkevičius pabrėžė, kad paminklas būtų gerai matomas nuo Biržos tilto ir nuo Danės upės krantinių. Naktį jis būtų apšviečiamas iš apačios į grindinį įmontuotais prožektoriais.
Arūnas Sakalauskas Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo Klaipėdoje komitetui prisipažino taip pat galvojęs apie raitelį, tačiau pristatė labai netikėtą paminklo koncepciją - žiedą simbolizuojančią modernią kompoziciją iš raudono granito ir metalo.
„Norėjau paeksperimentuoti su medžiaga ir forma“, - sakė skulptorius, pristatydamas paminklą, kurio sąlyginis pavadinimas būtų „Žemės žiedas“. Tai - 6-7 metrų aukščio ažūrinis netaisyklingo apskritimo formos paminklas, sumontuotas iš atskirų granito dalių. Žiūrovas galėtų įeiti į paminklo vidų. Vidinėje „žiedo“ pusėje būtų iškaltos pavardės tų žmonių, kurie, pasak A. Sakalausko, ir yra Lietuva, tautos žiedas. Naktį paminklas būtų efektingai apšviestas. Skulptorius pristatė du paminklo formos variantus ir pažymėjo, kad projektas dar nėra iki galo užbaigtas. Jį A. Sakalauskas sukūrė konsultuodamasis su Tautvydu Tubiu. Paminklui „Žemės žiedas“ A. Sakalauskas numatė vietą Mažvydo alėjoje arba fontano vietoje prie „Meridiano“.
Abu projektus įvertino Lietuvos tūkstantmečio komiteto nariai Edvardas Malinauskas, Valdemaras Puodžiūnas, Nijolė Novogreckienė, Antanas Stanevičius, Benediktas Petrauskas, Valdemaras Vaičekauskas, Valentinas Greičiūnas.
Visi jie labai gyrė modernų, įspūdingą A. Sakalausko paminklo projektą, teigdami, kad skulptorius pranoko pats save, tačiau pirmenybę teikė klasikinės formos R. Midvikio paminklui.
Galutinis sprendimas posėdyje nebuvo priimtas, kadangi nebuvo visų Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo Klaipėdoje komiteto narių. Be to, paminklo projektą numatoma pristatyti ir miesto valdžios atstovams.
Jurga Petronytė
