2007 metų Nobelio literatūros premija ketvirtadienį atiteko britų rašytojai Doris Lessing (Doris Lesing), kuri pagerbta už penkis dešimtmečius leistus romanus, aprėpiančius feminizmą, politiką ir Afrikoje praleistą jos jaunystę.
D.Lessing, kuriai kitą savaitę sueis 88 metai, yra tik vienuolikta moteris, gavusi šią premiją nuo pat jos įsteigimo 1901 metais.
Švedijos Akademija D.Lessing pavadino "tokia moteriškos patirties epikos (kūrėja), kuri su skepticizmu, užsidegimu ir vizionieriška jėga atidžiai analizavo padalytą civilizaciją".
Nors 1962-aisiais pasirodžius garsiausiai jos knygai "Auksinis bloknotas" (The Golden Notebook) ji tapo feminizmo ikona, rašytoja visada kratėsi tos etiketės ir sako, kad jos kūryba tiesiogiai politinio vaidmens nevaidina.
Doris May Taylor (Doris Mėj Teilor) gimė 1919 metų spalio 22 dieną Kermanšache dabartiniame Irane. Asmenybės formavimuisi svarbius gyvenimo metus ji praleido viename ūkyje Pietų Rodezijoje, dabartinėje Zimbabvėje, į kurią jos tėvai britai persikraustė 1927-aisiais.
Vėliau rašytoja prisiminė, kad jautės "velniškai vieniša".
Nenuostabu, kad ji nekantriai laukė galimybės ištrūkti ir 1939 metais ištekėjo už Franko Wisdomo (Frenko Visdomo), su kuriuo susilaukė dviejų vaikų, o 1943-iaisiais išsiskyrė.
Tada ji ištekėjo už vokiečių politikos aktyvisto Gottfriedo Lessingo (Gotfrido Lesingo), bet 1949 metais vėl išsiskyrė ir pabėgo į Didžiąją Britaniją kartu su mažamečiu sūnumi ir pirmojo savo kūrinio "Žolė dainuoja" (The Grass Is Singing) rankraščiu.
Kitais metais ši apysaka, kurioje analizuojami rasinė priespauda ir kolonializmas, buvo publikuota ir greit sulaukė sėkmės.
D.Lessing radikalus politiniai polinkiai paskatino ją įstoti į britų Komunistų partiją, bet 1956-aisiais, kai Vengrijoje vyko sukilimas, ji iš jos išstojo ir į ją daugiau nebegrįžo.
Jos romanų ciklas "Prievartos vaikai" (Children of Violence), kuris buvo publikuotas 1952-1969 metais, pelnė jai rašytojos ir feministės reputaciją.
"7-ajame dešimtmetyje nebuvau aktyvi feministė, niekada nebuvau, - nuo to laiko nuolat tvirtindavo D.Lessing. - Niekada nemėgau šio judėjimo, nes jis pernelyg grįstas ideologija. Mano vardu buvo padaryta visokiausių pareiškimų, kurie paprasčiausiai nebuvo teisingi".
9-ajame dešimtmetyje, kai jos populiarumas buvo trumpam sumažėjęs, ji nusprendė patikrinti vardo svarbą knygų leidyboje ir pateikė pseudonimu pasirašytą romaną, kuris buvo atmestas. Vėliau, kai ji atskleidė savo tikrąją tapatybę, jis buvo išleistas.
D.Lessing ėmė vis garsiau kritikuoti Afriką, ypač - vyriausybių korupciją ir grobstymus, bet galiausiai, 1995 metais, žlugus apartheidui, galėjo vėl nuvykti į Pietų Afriką.
Jos 1985 metų romanas "Gera teroristė" (The Good Terrorist), kuriame pasakojama apie nesubrendusią moterį, įstojančią į teroristų kuopelę, labai aktualus ir šiandien.
Pastaraisiais metais D.Lessing, kuri gyvena Londone, parašė kelias mokslinės fantastikos knygas.
Jai atiteks 10 mln. Švedijos kronų (3,7 mln. litų), auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jam įteiks Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustavas). Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo pagerbtas žymus turkų rašytojas Orhanas Pamukas (Orchanas Pamukas).
