Kovo 11 dieną Kaune pirmą kartą bus atidaryta vieša nežinomu laikyto tapytojo Bronislavo Gobio paroda.
B. Gobis gimė (1932 01 27 – 1997 01 04) ir užaugo Kaune, Veiverių gatvėje. Sunkiu laikmečiu mokėsi ir 1951 m. baigė Kauno Jėzuitų gimnaziją. 1958 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute ir dirbo jame iki 1964 metų, kol perėjo į M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dailės skyrių.
Gimnazijoje iki pat gyvenimo pabaigos mokė būsimuosius menininkus piešti, ir, kaip vėliau pasirodė, intensyviai tapė.
Su ilgamečiu gimnazijos dailės skyriaus vedėju Antanu Garbausku B. Gobiui teko restauruoti Vilniaus Šv. Jono, Šv. Dvasios bažnyčių, taip pat Sankt Peterburgo cerkvių vitražus. Monumentalisto patirtį galima justi ir iš tapybos darbų, kuriems būdinga ekspresyvi koloristika, sugestuojanti septintojo-aštuntojo dešimtmečio lietuvių mokyklos ieškojimų kontekstą, ir iš gausių vitražų miniatiūrų. Jo ištapytiems kartonams būdingas etiudiškas ir daugelį metų beveik nekintantis kelių žanrinių motyvų (darbo aplinkos, peizažų) kartojimas.
Pirmą kartą jo darbai - tapyba, vitražai ir piešiniai - buvo eksponuojami iškart po jo mirties 1997 metų sausio 27 dieną „Mūzos“ galerijoje, Vilniuje.
Pasak B. Gobio mokinės Skaidros Trilupaitytės, prieš dešimtmetį rašiusios apie savo mokytoją, „per parodos atidarymą mokytojai ir moksleiviai prisiminė buvusio piešimo mokytojo pamokas, linksmą, beveik humoristišką jo bendravimo būdą. Daugelis žinojo, kad mokytojas tapė ir niekam nerodė savo kūrinių.
Daugelis septintojo ir aštuntojo dešimtmečio „tyliojo modernizmo“ atstovų buvo pasirinkę nonkonformistinį egzistencijos būdą ir geriau buvo žinomi ne kaip parodose dalyvaujantys kūrėjai, o kaip piešimo ar tapybos mokytojai.“
Paroda gimtajame B. Gobio mieste, Aleksoto seniūnijoje salėje, Veiverių g. 132, bus atidaroma kovo 11 d., 14 val.
