Kaip gamtai ir visam kam būdingas cikliškumas, uždaras gyvenimo ratas, besisukantis vienodai didingai pro šalį tekant nestojančiam laikui, taip ir pirmasis šių metų „Muzikos barų“ numeris, tarsi atsigręždamas į senuosius laikus, pasidabina mįslingu žodžiu „Vaivora“. „Vaivora“ čia suskamba tarsi burtažodis ar užkeikimas, ant „Muzikos barų“ viršelio perkėlęs iš praamžių gonkelių atkeliavusias kankles, iš istorijos glūdumos pašaukęs tylų senolių kankliavimą, o šiandienos padangę nušviečiantis spalvinga muzikos garsų vaivorykšte. Tokios artimos dainuoja kanklelės šiltai ir kožnam suprantama kalba – tarsi protėvių šauksmas ataidi tyli jų šnekta į kiekvieno širdį, giliai nusėsdama ir palikdama tvirtą žinojimą: tai – mano dalis, tai – aš pats.
Prakalbinti praeitį ir pastatyti vaivorykšte spindinčių muzikos garsų tiltą iki šiandienos – tokią misiją jau ne pirmą dešimtmetį vykdo liaudies instrumentų ansamblis „Vaivora“, vadovaujamas profesorės Linos Naikelienės. 2007-jų metų „Didžiajame muzikų parade“ apdovanotas “Auksinio disko” prizu, ansamblis prisistato ir „Muzikos barų“ puslapiuose ne tik dovanodamas žurnalo prenumeratoriams puikią kompaktinę plokštelę, bet ir papasakodamas apie save Anatolijaus Lapinsko rašinyje „Apie „Vaivorą“ ir ne tik apie ją...“ bei Valento Leimonto publikacijoje „Tik nesuglausk sparnų, „Vaivora“.
Visai nesenai visi muzikos pasauliui neabejingieji šventė žanrų žanro Operos 400-ąsias gimimo metines, kurioms sausio-vasario „Muzikos barų“ numeryje skiriamas išskirtinis dėmesys. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės straipsnis „Orfėjas Lietuvoje: mitas ar realybė?“ – nepakeičiamas gidas norintiems suprasti kada, kur, kaip ir kodėl gimė pirmoji opera, ir kodėl gimė tokia, kokia gimė. Helmutas Šabasevičius publikacijoje „Orfėjas Klaipėdoje ir Vilniuje“ su skaitytojais dalinasi įspūdžiais iš dvejuose teatruose įvykusiu ypatingu, beveik sakraliu reiškiniu – prisilietimu prie pirmųjų operos istorijoje veikalų – C. Monteverdi operos „Orfėjas“ bei C. W. Glucko operos „Orfėjas ir Euridikė“. Liucija Armonaitė rašinyje „Claudio Monteverdi būtų laimingas“ dalinasi įspūdžiais iš C. Monteverdi „Orfėjo“ pastatymo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, o publikacijoje „Orfėjas atvėrė kūrybos aukštumas“ kalbasi su jaunu solistu Andrėjum Kalinovu, kurio dabar jau realybe tapusi svajonė buvo įkūnyti Orfėją C. Monteverdi operoje.
Nuolatinėje „Sukakties“ rubrikoje šį kartą – sveikinimai kompozitoriui, LMTA profesoriui Vaclovui Paketūrui garbingo 80-mečio proga. Išsamią publikaciją „Vaclovas Paketūras: dieną pradedu prie kompiuterio“, gausiai iliustruotą ir sukaktuvininko gyvenimo akimirkų nuotraukomis, apie profesorių parengė Virginija Apanavičienė.
Kita žymi asmenybė, švenčianti 70-čio jubiliejų – kompozitorius Osvaldas Balakauskas. Ne tik muzika, bet ir originaliom mintim bei požiūriu įdomi asmenybė, paliekanti gilų rėžį Lietuvos meno arimuose. Su jubiliatu rašinyje „Nepaaiškinami tie keliai, kuriais mene į kažką ateini“ kalbasi Jūratė Katinaitė.
Lemtingas ir neretai žiaurus fortūnos ratas be gailesčio sukasi, iškeldamas ir čia pat į prarają nusviesdamas aukštai pakilusius, ar netikėtai atimdamas mylimiausius ir talentingiausius... Vienas iš vardų, Lietuvai – talento, o pasauliui – talento ir Lietuvos sinonimas buvo žymusis tenoras Sergejus Larinas, taip netikėtai išėjęs ir palikęs priblokštą nuščiuvusį operos pasaulį. „In memoriam“ skiltyje – Audronės Žigaitytės publikacija „Likimo galia“, kurioje – prieš dešimtmetį daryto interviu su Sergejumi Larinu ištraukos.
Baleto rubrikoje sausio-vasario „Muzikos baruose“ – Aliodijos Ruzgaitės šilti prisiminimai ir sveikinimai 85-rių metų jubiliejų švenčiančiai balerinai Genutei Sabaliauskaitei rašinyje „Gyvenimas šokio pasaulyje“, Helmuto Šabasevičiaus rašinys „Indiška melodrama klasikinio baleto gerbėjams“, kuriame – apie nesenai rampos šviesas LNOBT išvydusį L. Minkaus baletą „Bajaderė“. Taip pat – šiuolaikinio šokio mylėtojams aktualus ir įdomus Jūratės Terleckaitės straipsnis „Izraelio šiuolaikinio šokio praeitis ir dabartis“.
Kaip visada, žurnalo „Muzikos barai“ skaitytojo akiratį įdomiais ir intriguojančiais straipsniais, parengtais pagal užsienio spaudą, plečia nuolatinis autorius Julius Finkelšteinas. Sausio-vasario numeryje, rubrikoje Svetur – intriguojanti išilginės fleitos (!) virtuozo Maurine Steverio ir žurnalisto diskusija publikacijoje „Ar „virtuozas“ – visuomet teigiama sąvoka?“. Kita Juliaus Finkelšteino publikacija, pasipuošusi „Tai įdomu...“ rubrikos pavadinimu, - iš solidaus Berlyno muzikinio gyvenimo metraštininko, žurnalo „Partituren“ verstas ir skaitytojui pateiktas pokalbis su unikalia asmenybe – Tonu Koopmanu, baroko muzikos specialistu, muzikologu, klavesino dėstytoju, į kompaktines plokšteles įrašiusius visas J. S. Bacho Kantatas, ir dabar „užsidegusiu“ įamžinti ir D. Buxtehudės kūrybą. Pokalbis pavadintas „Tonas Koopmanas ir Johanas Sebastianas Bachas“.
Rubrikoje „Džiazas ir daugiau...“ – Asta Andrikonytė aprašo Lietuvos džiazo grandų žygį į Aziją rašinyje „Lietuviškas džiazas pasiekė Indoneziją“. Laura Tamulevičiūtė publikacijoje „Eurovizija: nuo lietuviškų sutartinių iki miuziklo“ skaitytoją supažindina su „Eurovizijos“ dainų konkurso Lietuvoje finalininkais bei nugalėtojais.
Ričardas Jakutis rašinyje „Pamilęs džiazą“ – apie nesenai 70-metį atšventusį, visuomet kitoj objektyvo pusėj pasiliekantį, džiazo istorijos metraštį savo fotografijomis rašantį Ričardą Dailidę.
Nuolatinėje „Diskografijos“ rubrikoje – pristatomos naujausios kompozitorių Felikso Bajoro, M. K. Čiurlionio, kompaktinės plokštelės. Taip pat – Kauno styginių kvarteto kompaktinė plokštelė, kurioje – Kauno kompozitorių muzika styginių kvartetui, bei liaudiškos muzikos kompaktinė plokštelė pavadinimu „Saulutė teka“.
“Didžiosios salės” rubrikoje D. Tamošaitytė, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, Rita Nomicaitė, Laura Kaščiukaitė, Justina Paltanavičiūtė, Rūta Mikelaitytė išsamiai pristato įsimintinas Lietuvos ir užsienių atlikėjų akimirkas didžiosiose Lietuvos koncertų salėse.
Rubrikoje “Panorama” – kaip visada visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo aktualijos bei apžvalga.
Žurnalą „Muzikos barai“ galima įsigyti Lietuvos muzikų sąjungoje (Vilnius, Gedimino pr. 32-2), Vilniaus „Natos“ ir „Katedros“ knygynuose, Kauno centriniame knygyne, Klaipėdos V. Zairio knygyne „Po langu“ bei užsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt. Naujausias „Muzikos barų“ recenzijas bei aktualiausius žurnalo straipsnius taip pat galima skaityti ir komentuoti interneto svetainėje www.muzikosbarai.lt, čia taip pat susipažinsite su vis gausėjančia „Muzikos barų“ CD bei DVD kolekcija, galėsite padiskutuoti Lietuvos muzikinei kultūrai reikšmingais klausimais.
„Muzikos barų“ informacija
