Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, (Nepriklausomybės a. 12 , Kaune) balandžio 19 d. bus pristatyta atnaujinta nuolatinės parodos „Muziejus neregiui“ kolekcija.
Galerijos požemiuose įsikūręs „Muziejus neregiui“ – tai galimybė nereginčiam muziejaus lankytojui taktiliniu būdu susipažinti su moderniuoju ir šiuolaikiniu menu. Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus – vienintelis muziejus Lietuvoje, turintis nuolat veikiančią ekspoziciją, skirtą akliesiems. Patys neregiai tvirtina, kad tokios parodos dar nėra ir Europos muziejuose.
„Muziejaus neregiui“ ištakos siekia 1997 metus, kai Kauno paveikslų galerijoje buvo surengta pirmoji Europoje paroda neregiams „Šeštojo pojūčio beieškant“, vėliau – akcija „Dienos sapnai“ (2002), edukaciniai projektai „Grafika. Nuo raižinio iki...“ bei kiti, kuriuose lankėsi ir aklieji. Tai buvo intuityviai gimę inovaciniai renginiai, paremti moraline, humaniška nuostata ir kūrybingumu.
Rengiant tokio pobūdžio parodas teko įsigilinti į nereginčio žmogaus egzistenciją, suvokti jo gyvenimo būdą, vengiant spekuliatyvių tokios situacijos momentų. Pavyzdžiui, buvo suvokta, kad neetiška vietoj originalaus kūrinio neregiui pateikti originalo kopiją, muliažą arba kitaip jį klaidinti; kad nebūtina pataikauti nereginčiam lankytojui; kad nėra skirtumų tarp reginčio ir aklojo žmogaus, išskyrus vienintelį – regos aspektą.
Parodoje „Muziejus neregiui“ eksponuojami tik originalūs kūriniai – skulptūra, tapyba, grafika, tekstilė, meninis stiklas bei šiuolaikinio meno pavyzdžiai – instaliacijos ir objektai, atspindintys medžiagų, technikų ir žanrų įvairovę, skirtingą autorių kūrybinį mąstymą.
Parodos koncepcija pasižymi aiškia orientacija į silpnai reginčius ir visiškai aklus žmones: jos eksponatai bei architektūra formuojama atsižvelgiant į specifinius nereginčiųjų poreikius ir lūkesčius, išnaudojant taktilinį principą bei kitus subtilius momentus. Visus kūrinius galima liesti rankomis, „nuskaityti“ pirštais; darbų forma yra reljefiška (tapyba – pastozinė; vietoj grafikos atspaudų – klišės su įrėžtu piešiniu; dominuoja skulptūra ir objektai, palankiausi taktiliniam suvokimui; etiketės pristatomos Brailio raštu). Be lytėjimo remiamasi kitais sensoriniais pojūčiais – klausa, uosle (t.y. eksponatai turi garso instaliacijas, skleidžia aromatą). Kūrinių siužetai pritaikyti ir suaugusiems, ir vaikams.
Parodai yra sukurta speciali edukacinė programa, skirta neregiams: kūrinius pristato tam paruošti akluosius žiūrovus pasitinkantys gidai.
2011 m. paroda „Muziejus neregiui“ buvo papildyta naujais kūriniais. Ekspoziciją praturtino Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos skulptūra „Autoportretas su triušiais“, tapytojo Arvydo Brazdžiūno-Dusės sieninė tapyba „Paveikslo parafrazė“, menininkų Auksės Petrulienės ir Dariaus Petrulio instaliacija „Herbariumas“, skulptoriaus Danieliaus Sodeikos instaliacija „Viskas turi prasmę“. Stiklo menininkas Artūras Rimkevičius autorine technika sukūrė etiketes Brailio raštu.
Projektas įgyvendintas remiant Atviros visuomenės instituto Pagalbos fondui Lietuvoje.
