Česlovo Gabalio ir Jeronimo Miliaus pažintis prasidėjo kaip mokytojo ir mokinio. Dabar juodu kartu kaip lygiaverčiai partneriai susitinka vienoje aikštėje - miuziklo „Paryžiaus katedra“ scenoje.
Viskas dėl roko
Lietuvos roko grupių „Pelenai“ ir „Soul Stealer“ vokalistai pažįstami ne tik populiariosios kultūros atstovams, bet ir skinasi kelią į klasikos pasaulį, rašo „Respublika“.
Č. Gabalis šiuo metu kuria Don Kichoto vaidmenį miuzikle „Žmogus iš La Mančos“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o J. Milius, dalyvavęs televizijos projekte „Triumfo arka“ ir įrodęs savo balso galimybes, taip pat sulaukia pasiūlymų dalyvauti kituose miuzikluose. Tik baimindamasis pasėti „melo sėklą“ žadėjo daugiau papasakoti, kai viskas bus aiškiau.
Ar nepyksta kolegos rokeriai, kad jų grupių matomiausi asmenys keičia roko sceną į klasiką?
„Jeronimas jiems daro reklamą, už ką pykti? „Pelenai“ tai puikiai supranta. Kad ir kaip būtų, jei jau dainuoji, automatiškai esi matomiausias, esi priekyje. Ir nuo tavęs daug kas priklauso. Yra taip, kad tu juos maitini, o ne jie tave. Gal ir šiurkščiai kalbu, bet tokia tiesa. Ir kuo garsesnis esi, tuo jiems geriau“, - kalbėjo Č. Gabalis.
Jo kolega J. Milius antrino: „Buvo įvairių dalykų. Tiesiog visąlaik reikia pasišnekėti ir įvertinti situaciją. Aš stengiuosi prioritetą skirti grupei. Dėl grupės pradėjau muzikuoti. Niekur nejaučiau tokio malonumo ir tokios ekstazės, kaip dainuodamas su grupe“.
Vyrai džiaugiasi, kad jų bičiuliai iš roko muzikos pasaulio ateina pasiklausyti jų pasirodymų ir kitose erdvėse. „Pelenai“ lankėsi ir miuziklo „Žmogaus iš La Mančos“ premjeroje. „Na, nesakė, kad blogai, tik kad jiems buvo keista matyti mane tokioje scenoje, su kitokia apranga“, - šypsojosi Č. Gabalis.
Į miuziklą – per pažintį
Miuziklas „Paryžiaus katedra“ Lietuvoje pirmąkart pristatytas prieš dvejus metus. Tuomet visos arijos buvo atliekamos anglų kalba. Šiame pastatyme vaidino ir Č. Gabalis bei J. Milius. Lietuviškasis miuziklo variantas pasirodė prieš šių metų žiemos šventes. Didelėse scenose rodytame miuzikle vėl vaidino J. Milius. Kaip ir prieš dvejus metus, vaikinas „Paryžiaus katedroje“ kūrė Klopeno vaidmenį.
Po dvejų metų pertraukos J. Milius šio miuziklo scenoje vėl susitiks su Č. Gabaliu. Kamerinis „Paryžiaus katedros“ variantas bus rodomas mažesnėse salėse.
Prieš dvejus metus „Paryžiaus katedroje“ Klopeno vaidmenį atlikęs J. Milius buvo dar menkai kam žinomas. Tai buvo pirmas pasirodymas tokiaiplačiai publikai. Kaip ne pačios garsiausios roko grupės solistui pavyko užsiropšti ant didelių scenų? „Pažintys?“ - provokuoju.
Pasirodo, taip. Iki pasiūlymo kurti Klopeno vaidmenį J. Milius mokėsi dainavimo subtilybių pas Č. Gabalį. Jis ir rekomendavo savo mokinį miuziklo kūrėjams.
„Tai ne tiek dėl pažinties. Kai pamatai, kad žmogus sugeba savo darbą padaryti, tai kodėl jam nepasiūlius kokio vaidmens? Juk nepasiūliau ko nors, ko jis negalėtų įgyvendinti“, - savo buvusį mokinį gyrė Č. Gabalis.
„Tai aš dabar supratau, kad esu skolingas, - pašnairavęs į mokytoją nusijuokė J. Milius. - Tada „Paryžiaus katedra“ buvo pirmas žingsnis į didžiąją sceną, pirmas miuziklas, iššūkis“.
Grįžimas – nebūtinai degradacija
Buvęs J. Miliaus mokytojas tvirtina niekada nesijautęs dabartinio savo kolegos mokytoju. „Baisiai man skamba tas „tamsta mokytojau“, - nusijuokė. - Jeronimas yra gerai išauklėtas vaikas. (Juokiasi.) Jis mandagus. Mes draugiškai sutariame. Tad kai atėjo laikas, nebeturėjau jam ko duoti, jis jau viską mokėjo ir galėjo. Jeigu norėjo eiti aukščiau, jam reikėjo eiti ten, kur jis dabar ir yra. Pasakiau, kad mano paslaugų jam nebereikia, kad jis gali vienas eiti toliau“.
Nuo pirmo pasirodymo didžiulėse scenose su „Paryžiaus katedra“ praėjo dveji metai. J. Milius nuskynė pergalę nacionaliniame „Eurovizijos“ dainų konkurse, jam teko dainuoti tūkstančiams, o gal ir milijonams žmonių, stebintiems „Eurovizijos“ dainų konkursą Belgrade, kartu su grupe „Soul Stealer“ išleido savo pirmąjį albumą, dalyvavo populiariame televizijos projekte, tariasi dėl pasirodymų ne viename miuzikle, kuriame galės kurti pagrindinius vaidmenis, paliko darbą telekomunikacijų bendrovėje, ėmėsi muzikos studijų. Tad ar nėra savotiška degradacija grįžti ten, nuo kur buvo pradėtas kelias?
„Kai pradėjau, dalyvauti tokiame miuzikle man buvo aukščiausia kartelė. O „Eurovizijos“ scenos tokia nepavadinčiau. Roko operos, miuziklai, kiti projektai, kuriuose sutinku dalyvauti, man patinka ir iki šiol lieka aukščiausia kartelė. Tad nematau čia degradacijos, - tikino J. Milius. - O šis pastatymas ne toks pat, koks buvo. Man patiko ir pirmasis, bet įsitikinau, kad dabartinis variantas yra patrauklesnis, įdomesnis tiek žiūrovui, tiek atlikėjui“.
Vaikinas sakė, kad įgijęs daugiau patirties gali praturtinti savo vaidmenį. Tiek dainuodamas miuzikle, tiek dalyvaudamas roko koncertuose jis stengiasi kaskart kurti vaidmenį kitaip, išbandyti įvairias galimybes.
Klopenas artimas maištingumu
Vyrai tvirtino, kad abiejų vaidmenys „Paryžiaus katedroje“ jiems labai patinka. J. Milius sakė, kad Klopenas, ypač dabartiniame pastatyme, jam yra artimas: „Klopenas - maištininkas. Aš irgi maištauju, stengiuosi eiti prieš srovę tam, kad kažkas pasikeistų, kad priversčiau susimąstyti. Kiekvienas režisierius kitaip įsivaizduoja personažą. Praeitame pastatyme turėjau būti didvyriškesnis, herojus baltais marškiniais. O kitas režisierius iškart pasakė, kad jokių čia heroizmų, kad esu toks, kuris pasišaipo, veidmainis kaip šiuolaikinis „urlaganas“, egoistas“.
Č. Gabalis taip pat visiškai patenkintas Pjero Grenguaro vaidmeniu. Sakė, ir Kvazimodo vaidmens iš bėdos imtųsi. O štai J. Milius Paryžiaus Katedros kupriumi nenorėtų būti. „Aš tą personažą kitaip įsivaizduoju. Man Kvazimodas nesisieja su gražiu vokalu, kuris išdainuoja kiekvieną natą. Jis toks šiurkštus, tad ir jo vidus turėtų būtų šiurkštesnis. Kadangi dar neišmokau kriokdamas dainuoti, manau, nelabai tikčiau šiam vaidmeniui“, - nusijuokė dainininkas.
Zita Voitiulevičiūtė
