Aleksandras Vasiljevas mano, kad dabar madas diktuoja visuomenės dugnas, todėl su dideliu jauduliu pristato karalienės Viktorijos laikų kostiumų kolekciją.
Dovana Lietuvai
− Kas laukia Lietuvos publikos, apsilankiusios parodoje „Karalienės Viktorijos laikų mada 1830–1900 metais“? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė žinomo Rusijos kultūrologo ir mados istoriko.
− Laukia susitikimas su nuostabia praeitimi: XIX amžiaus menu, gražiausiais audiniais, spalvomis ir formomis, moteriška ir vyriška mada, netikėtomis kompozicijomis. Tai šviesa tamsiu metu. Noriu pabrėžti, kad negavau nė vieno lito už šią parodą. Tai mano dovana Lietuvai.
− Nemažai žmonių apie karalienės Viktorijos laikų epochą žino iš architektūros. Ar to meto mada buvo tokia pat reikšminga?
− Žinoma. Karalienės Viktorijos epochoje susipynė daugelis istorinių epizodų. Dauguma modelių primena renesanso, rokoko laikus. Galima išvysti gotikos, baroko ir eklektizmo elementų. Taip pat labai svarbų Viktorijos epochai stilių − japonizmą, kai Japonija darė įtaką pasaulio mados raidai.
Stilius prieš madą
− Kokie istoriniai laikotarpiai mados srityje įdomiausi?
− Aš taip be proto myliu madą, kad niekada nemačiau neįdomių etapų. Gal buvo kokių nors neskoningų momentų ir dėl to mažiau simpatiškų. Tačiau bet kokio laikotarpio mada buvo labai įdomi ir savotiškai nuostabi.
− Ką galėtumėte pasakyti apie dabartinius laikus?
− Mada dabar nebeturi jokios reikšmės. Šiuo metu visus domina stilius, kurio įsigalėjimas daro svarbias visai kitas mados kryptis.
Pavyzdžiui, amerikietiškos mados pergalė. Tai visuomenės dugno stilius – suplyšę džinsai, ištempti, nenusakomo dydžio drabužiai. Taip pat jaučiama didelė musulmoniškos kultūros įtaka: rytietiško stiliaus batai ir įvairios skarelės.
Kultūra madai daro didžiulę įtaką. Šiuo metu tai priešprieša tarp Amerikos ir musulmonų pasaulio. Mes esame kažkur per vidurį.
Politinės pranašystės
− Jūs vis dar dažnai važinėjate į Lietuvą?
− Lietuva yra viena mano mėgstamiausių pasaulio šalių. Čia geras oras, be to, man patinka jos gyvenimo ritmas. Žmonės čia net nesupranta, kad pasaulis gyvena visai kitu tempu.
Neseniai parašiau knygą apie 1915 metais Vilniuje gimusią baleriną Ksenią Tripolitovą. Anot jos, iki karo populiariausias žodis buvo „paspėjam“ . Jis reiškė, kad nėra kur skubėti.
Manau, ta „paspėjam“ kultūra išliko iki šių dienų: nepavyko šiandien, pavyks po penkerių metų, niekas juk nepasikeis. Lietuvoje stipri tam tikra fatalizmo nuotaika. Matyt, tuo galima paaiškinti, kodėl tiek daug jaunų žmonių išvažiuoja į užsienį. Daugelis nesutinka gyventi tokiu tradiciniu ritmu.
− Į ką lietuviai panašūs iš savo apdarų?
− Estetikos supratimu Baltijos šalys artimesnės Skandinavijai nei Rytų Europai. Lietuviai daugelį amžių priešpriešindavo save su lenkais, nors didžioji dalis kultūros istorijos surišta su Lenkija.
Mano nuomone, tokia priešprieša ne į naudą Lietuvai. Neseniai skaičiau prognozę, kad pas jus 2050 gyvens labai mažai žmonių.
Nesu futurologas ir ne koks nostradamas, bet man atrodo, kad Lietuva vėl susijungs su Lenkija. Nors Europa dabar vieninga, Europos Sąjungos ateitis man atrodo labai miglota. Aišku, tai ne tas pats kas Sovietų Sąjunga, kuri buvo pastatyta ant tironijos ir žmogaus teisių negerbimo pamatų. Tiek bėdos, kiek padarė komunistai Lietuvai, niekas neatnešė. Aš jų nekenčiu ir niekada to nepamiršiu.
− Ar kiekvienas mados istorikas turi būti ir istorikas?
− Be abejo, istorijos ir kultūros žinios labai svarbios. Jos man padeda rengiant kiekvieną parodą.
− Greitai prasidės kalėdinis išpardavimas. Ką rekomduotumėte žmonėms, kurie eis apsipirkti?
− Viskas priklauso nuo žmogaus charakterio ir jo galimybių. Nesu šopoholikas. Man patinka pirkti tik senovinius daiktus.
Tegul kiekvienas išsirenka tai, kas jam reikalinga, tegul perka tokias dovanas, kurios bus naudingos žmogui ar jo namams. Ir svarbiausia − tegul neperka visko iš eilės.
TIK FAKTAI
A. Vasiljevas gimė 1958 metais Maskvoje menininkų šeimoje.
1980-aisiais jis baigė Maskvos meninio akademinio teatro mokyklą-studiją.
1982 metais A. Vasiljevas persikėlė gyventi į Paryžių, kur dirbo įvairiuose teatruose dekoracijų specialistu.
2003-iaisiais Maskvoje atidarė nuosavą dizaino studiją.
