Ilgai groję klubuose, kavinėse bei kitose viešojo maitinimo įstaigose, jie jau daugiau kaip septyneri metai mėgaujasi alternatyvininkų dėmesiu, tiesa, nepamatuotu nei albumų pardavimų skaičiais, nei pozicijomis topuose. Popkultūrai tarsi priešingą laikyseną liudija ir Marijaus (Maruko) Bernoto žodžiai. „Nežinau, kiek albumų pardavėme; atvirai pasakius, ir nesidomėjau“, – sako grupės „Sportas“ lyderis, vienas ryškiausių lietuviškos alternatyvios muzikos pratęsėjų.
Pernai išleidę savo dainų retrospektyvą „Žemiau juostos“, jie jau įrašinėja naują darbą. Kiekvienas jų pasirodymas – tarsi teatras, kurio metu atsigeri švarios energijos. Stebint „Sportą“ gyvai gali vaidentis senieji „Sex Pistols“, „Bauhaus“, „Alien Sex Fiend“,„ Suicide“, „Fad Gadget“ ir dar bala žino kas. Sauja lengvo sarkazmo, žiupsnis skoningos ironijos, prieskoniams – įžvalgos. Paskrudiname ir supakuojame į atsakingą įvaizdį. Paruošta, teliko mėgautis gera ir skania idėja.
Marijau, ar skaitinėjai „G-tašką“?
Apie „G-tašką“ sužinojau tik po koncerto klube „L‘amour“. Gerai, kad yra toks puslapis.
Šiandien tarsi nebėra ribos tarp alternatyvos ir „meinstrymo“. Ar ilgiesi kažko autentiško, nepriklausomo?
Riba tarp populiariosios ir alternatyviosios muzikos yra tik žodinė. Talentingiausius šalies muzikantus giminių šalies principas paverčia amatininkais. Kartais saldžiausio „popso“ atlikėjai nevykusiai bando skambėti kaip indie, kartais indie grupių tekstai yra restoraninio lygio, kartais populiariosios muzikos atlikėjai pateikia tikrų šedevrų. Internetas suteikia lygias galimybes visiems atlikėjams. Kartą vienoje svetainėje savo malonumui per dvi dienas perklausiau 400 lietuviškų grupių. Galėjau pasijusti didelės firmos prodiuserio kailyje – užtenka paklausyti pirmų 3 sekundžių ir supranti ar grupė gera, ar prasta. Siūlau tą patį padaryti visiems pradedantiems muzikantams.
Prieš ką ir kodėl maištauji savo kūryboje, gyvenime?
Nepavadinčiau to kažkokiu kryptingu maištavimu ar kažkokiu kovojimu. Menininko priešai, mano nuomone – bukumas, sielos prostitucija, antžmogiškumas. Pats nuo šių baidyklių bėgioju. Dažnai susigėstu dėl šlykštaus „popso“ savo kūryboje. Kai ką galėjau padaryti geriau. O gyvenime labiausiai norėtųsi išsaugoti mūsų lietuviškumą, senąją Europą, gamtą, bent jau tyrą orą Vilniuje. Taigi – manau, kad mūsų priešas yra demokratija, kuri yra viso labo tik priedanga verslininkams ir jų vaikams žaloti mūsų šalį. „Pankuodamas“ tikėjau anarchija. Dabar manau, kad šią gražią utopinę idėją galima pasiekti tik per aristokratinę visuomenę, humanizmo idėjų aukštinimą ir mokslą, o ne per š**inus posovietinių direktoriūkščių planus viską parduoti ir privežti čia pigios darbo jėgos.
Įvertink, kiek šiandien pačios grupės turi iniciatyvos daryti kažką nauja, judėti į priekį? Jei noriu suburti grupę ir planuoju groti nekomercinę muziką, ką man patartum?
Dvidešimt pirmasis amžius ir komunistinės santvarkos sugriovimas (dėl to Rusija taip mūsų ir nemėgsta) atvėrė mums plačias technines galimybes. Dabar galime lengvai įsigyti gitarų, efektų, garso įrašymo įrangos. Todėl roko grupėms dabar aukso amžius. Daug grupių aktyviai įrašinėja, eksperimentuoja. Patarčiau rasti vietą, kur galima garsiai rėkauti, daužyti gelžgalius ir garsiai groti bosu, kad emocijos lietųsi laisvai. Taip pat svarbu skaityti labai daug straipsnių apie muzikos instrumentus, įgyti bent elementariausias muzikos teorijos žinias, daug treniruotis, bent keturis kartus gyvenime nueiti pas muzikos instrumento mokytoją.
Kokie reiškiniai paprastai tave jaudina kaip kūrybos žmogų?
Japonijos kinematografija (Sogo Ishii, Takeshi Kitano), Europos vertybių išsigimimas, siaubingi įvykiai Tibete, astronominiai reiškiniai – įvairiausi dalykai.
Koncerto metu atrodai įsijautęs. Kiek Marukas scenoje panašus į Maruką gyvenime?
Gyvenime aš nuobodus ir tingus. Energingas būnu tik per koncertus, repeticijas ir kurdamas dainas. Dėl mano baisaus charakterio grupėje „Sportas“ pasikeitė apie dešimtį muzikantų.
Ką norėsite pasakyti nauju albumu? Minėjai, kad keisis stilius. Kada laukti šio įrašo?
Tarp žodžio „fankas“ ir grupės „Sportas“ iškasiau duobę. Tas gitaros žvanginimas negyvai nusibodo. Bus daugiau electro ir chiptune skambesio. Daugiau siurprizų nenoriu atskleisti. Įrašinėti pradėjome prieš porą mėnesių. Planuojame leisti naująjį albumą šių metų pabaigoje.
Kur save pozicionuoji muzikoje? Ar manai, kad esi viena iš Lietuvos alternatyvios scenos ikonų?
Eksperimentinis dance rock. Viename koncerte du žmonės dėkodami krito prieš mane ant kelių– pokštas kaip pokštas, bet jaučiausi prieš juos kvailai. Man tiesiog patinka muzikuoti. Nekenčiu pokalbių su nepažįstamais žmonėmis po koncerto. Būti žurnalo viršelio pažiba irgi ne mano tikslas.
Dabar populiaru atsikurti, tą padarė „BIX“, „Antis“... Ką pats prikeltum iš numirusių?
Aišku, kad Elvį Preslį. Juk jis karalius. O jei rimtai, geriau tegu susikuria kokia nauja gera grupė.
Esi sakęs, kad tokie žodžiai tekstuose, kaip „lietus“, „dangus“ ir pan. paskatino jaunus žmones kurti beprasmes dainas. O ką pats skatini juos daryti?
Skatinu analizuoti tekstus ir atsisakyti naudoti tas baisias Mamontovo prieš 15 metų įvestas schemas, tapusias klišėmis. Ieškokime visur netikėtumų. Jei žmogus moka už bilietą, atlikėjas turi jį nustebinti. „Aš skrisiu su sparnais aukštai danguje“ nieko nereiškia. Tai tik poza ir viščiuko smegenys.
Įsivaizduok, kad pas mane į svečius atvažiuoja draugai iš užsienio, kurie nieko nenutuokia apie lietuvišką muziką. Kodėl turėčiau juos įkalbinėti ateiti į Sporto koncertą?
Ateikit paklausyti melodijų, energijos, pamatyti, kaip prakaituojame scenoje. Ateikit į mūsų linksmą, liūdną, energingą ir išprotėjusį muzikinį cirką!
Kalbino Tomas Misiukonis