Jie šmaikštūs ir originalūs. Žadėti pinigai juos visada pasiekia laiku. Be to, jie nepriklausomi ir niekas neriboja jų fantazijos. Tokie yra Linco, 2009-ųjų Europos kultūros sostinės, kūrėjai, šią savaitę aplankę kitą būsimąją kultūros sostinę - Vilnių, rašo „Respublika“.
Ideali kultūros sostinė
Pradėkime nuo pabaigos: paklaustas, ką kultūros sostinės vardas turėtų palikti Lincui kultūros metams pasibaigus, ponas Martinas Helleris, „Lincas - Europos kultūros sostinė 2009“ meno direktorius, ilgai nesvarstė: „Noriu, kad žmonės didžiuotųsi savo miestu“.
Lincas - tarsi ideali Europos kultūros sostinė. Jos biudžetas - 70 mln. eurų (241,5 mln. litų). Iš jų 10,5 mln. (36,2 mln. litų) - privačių rėmėjų lėšos.
„Say Linz. Say change“, arba „Lincas pasikeitęs“. Akivaizdu, kad tokiu šūkiu iššūkį kitoms Europos kultūros sostinėms metantis Lincas iš pilko industrinio miesto, koks buvo prieš keliolika metų, virto kultūringu Austrijos didmiesčiu. Pirmomis sausio dienomis Dunojaus pakrantėje duris atvers rekonstruotas medijų meno laboratorijų centras „Ars Electronica“. Dar pernai duris atvėrė 63 m aukščio „Žinių bokštas“ („Wissensturm“), didžiulė miesto biblioteka, miesto širdyje - atviri kultūros namai „OK“. Taip pat planuojama baigti naujojo muzikinio teatro, Linco pilies pietinio sparno statybas, rekonstruoti mokslo parką ir kitus svarbius objektus. Visa tai - kultūros sostinės kontekste, bet iš visai atskiro 280 mln. eurų (966 mln. litų) biudžeto.
Sėkmės receptas - kiaušinienė?
Ponas Martinas pasakoja, kad Lincas ruoštis kultūros metams pradėjo „labai anksti“ - pernai. Šioje vietoje reikėtų priminti, kad Vilnius - „dar anksčiau“ - 2006-aisiais.
Europos kultūros sostinės metų atidarymas Lince truks tris dienas. Jo kulminacija - muzikinis „įsimylėjusių fejerverkų“ reginys. Naujausią savo simfoniją Lincui dovanos ir vienas garsiausių šiuolaikinių pasaulio kompozitorių Philipas Glassas.
Duris taip pat atvers paroda „Best of Austria“. 30 Austrijos muziejų buvo paprašyta paskolinti po tris geriausius savo darbus. Ir parodyti visai Europai, ką geriausio yra sukūrė austrę menininkai. Tuo tarpu mes, pamiršę savus kūrėjus, žavėsimės gruzinų menininko Pirosmani darbais.
Kodėl jiems viskas einasi tarsi sviestu patepta? Na turbūt tikrai ne todėl, kad savo simboliu Lincas pasirinko... gardžią kiaušinienę. Nors M.Helleris ir juokauja, kad kiaušinio trynys (ant Linco‘2009 emblemos jų vaizduojami net du) - tai geriausia, ką galima turėti, vis dėlto tikroji sėkmės priežastis kita. Prieš 2,5 m., pradėjęs eiti meno direktoriaus pareigas, ponas Martinas pasirašė tris griežtas sutartis, kuriose aiškiai išdėstytos finansavimo sąlygos, taip pat užtikrinta, kad niekas nesikiš į jo darbą ir neribos jo sumanymų. Ir štai rezultatas - Lincas nepatyrė jokių kontroversijų ar nesėkmių.
Daugybė panašumų
Tuo tarpu Vilnius labiau primena šių metų Europos kultūros sostinę - Liverpulį, žiniasklaidos negailestingai pravardžiuojamą „Kaltinimų kultūros sostine“. Skirtumas gal tik toks, kad susimovę Liverpulio vadovai atsistatydino iš pareigų, o mūsiškai apie tai net negalvoja.
Liverpulis, besiruošdamas kultūros sostinės metams, išgyveno ne vieną nuosmukį. Vienas didžiausių - miesto valdžios įsteigtos „Liverpulio kultūros kompanijos“ (LKK) vadovo Jasono Harborow atsistatydinimas, iki projekto pradžios likus kelioms dienoms.
Dar 2006-aisiai LKK patyrė kitą netektį - dėl asmeninių priežasčių postą paliko meno direktorė Robyn Archer. Beje, ši australė britų buvo pasamdyta už įspūdingą šešiaženklę sumą, tačiau, sako, Liverpulyje ją mažai kas matė.
Net poniai R.Archer pasitraukus nepasitenkinimas LKK veikla tik didėjo. Atsistatydinti buvo priverstas ir organizacinio komiteto narys, politikas Joe Andersonas, teigęs, kad programa neišpildė paprastų žmonių lūkesčių ir neturės tęstinumo. Ar jau įžvelgiate panašumų su Vilniumi?
2007-ųjų vasarį LKK teko skolintis 20 mln. svarų (100 mln. litų), mat pinigų renginiams tiesiog nebeliko. Tų pačių metų rugpjūtį dėl organizacinių nesklandumų sužlugo miestiečių labai lauktas Matthew gatvės festivalis. Pradėta kalbėti, kad gal Liverpulis bando apžioti per didelį kąsnį...
Liverpulio gyventojai piktinosi dėl aukštų bilietų kainų, sakydami, kad jaučiasi tarsi išstumti iš šventinės puotos ir pačių geriausių renginių. Dabar jau tikrai turėtumėte įžvelgti ne vieną panašumą.
Netrukus LKK paliko ir projektų vadovas Lee Forde‘as, o po dar poros mėnesių - vykdomasis direktorius Chrisas Greenas.
Gruodį, likus vos mėnesiui iki kultūros sostinės atidarymo, buvo pradėtas miesto tarybos lyderio Warreno Bradley ir jos nario Mike‘o Storey veiklos tyrimas. Jiedu taip pat atsistatydino.
Lietuvos prokurorai taip pat turi surinkę nemažai medžiagos apie VEKS vykdomą veiklą, tačiau jau kelis mėnesius delsiama pateikti kam nors kaltinimus.
Dar daugiau panašumų
Galutinę renginių programą Liverpulis paskelbė likus 95 dienoms iki 2008-ųjų. Vilnius - dar vėliau.
Vis dėlto atidarymo šventė buvo įspūdinga. Aišku, Liverpuliui pasisekė, mat iš šio miesto kilusios tokios garsenybės, kaip seras Paulas McCartney, Ringo Starras. Įspūdingi vardai - įspūdingi rezultatai.
Vilnius taip pat ruošiasi įspūdingai nakčiai už 3,5 mln. litų, kurią galės stebėti ne tik miestiečiai, bet ir... astronautai bei ufonautai. Trumpai kalbant, juos stebinsime galingu šviesos šou, kurį surengti patikėta vokiečių menininkui Gertui Hoffui. Tiesa, panašus renginys Lietuvoje nėra naujiena. O žadėtojo miuziklo rekonstruotuose Sporto rūmuose galime ir nesulaukti. Šią savaitę paaiškėjo, kad nors į renginį jau pakviesta apie tūkstantis svečių, pinigų vakarui rengti kol kas nėra.
Biurokratija visada buvo didžiausia Liverpulio problema. Lygiai tuo pačiu skundžiasi ir VEKS‘o atstovai. Britai kalba, kad Liverpulis tiesiog užsigrobė per daug laiko pasiruošimui - ketverius metus. Vilnius taip pat ruošiasi nuo 2006-ųjų. O VEKS biuras „susinaikins“ tik 2010-ųjų vidury. Per tą laiką daug kalbėta, išleista dar daugiau pinigų, bet mažai padaryta. Trumpai tariant - „puota maro metu“. Dauguma VEKS‘o remiamų projektų vyksta jau daug metų ir tikrai būtų vykę be kultūros sostinės paramos. O originalios idėjos, kurioms tikrai reikia paramos, paprastai atsitrenkdavo į VEKS‘o biurokratiją.
Ar „kultūros sostinės“ vardas gali pakeisti miestą? Taip, miesto vardą tikrai įsidėmės daugiau žmonių. Nors įvertinti pokyčius, ko gero, bus labai sunku. Kas imsis skaičiuoti ekonominę naudą? Juk greičiausiai ir vėl būsime užtildyti abstrakčiais, nežinia iš kur ištrauktais skaičiais. Bet ar dėlto imsime labiau didžiuotis savo miestu?
Algė RAMANAUSKAITĖ
