Kultūros įstaigų darbininkai gauna minimalią algą. Šiaulių kultūros įstaigų vadovai bijo, jog vieną dieną nebus kam gaminti dekoracijų, kabinti eksponatus — mažai uždirbantys žmonės išeis iš darbo. Taip gali būti paralyžiuotas miesto kultūrinis gyvenimas, rašo „Šiaulių kraštas“.
Dirba, nes priprato
Šiaulių dailės galerijoje parodų techniku dirbantis ir minimumą gaunantis Dominykas Šidlauskas atviras: jis nebe jaunuolis, be to, turi šiokių tokių sveikatos sutrikimų, todėl statybose dirbti negalėtų. Į užsienį irgi nebeišvažiuotų.
Vyras pripažįsta, jog sunku sudurti galą su galu, bet didelio pasirinkimo nėra. Be to, D. Šidlauskui galerijoje dirbti patinka.
Parodų technikas norėtų gauti apie 1000 litų „į rankas“, tuomet jaustųsi daug geriau ir mano, jog tai būtų teisingesnis atlygis.
Šiaulių „Aušros“ darbuotojas Vytautas Varanavičius muziejuje dirba 25 metus. Už pusę etato gauna apie 400 litų. Šių pinigų užtenka tik mokesčiams už komunalines paslaugas susimokėti. Todėl vyras dirba ir kitoje darbovietėje, kur gauna 1000 litų. Šiuos pinigus skiria šeimai išlaikyti. V. Varanavičius šypsosi: į užsienį išvažiuoti jis jau per senas. Be to, yra sėslus ir nemėgsta dėl ilgesnio lito keisti darboviečių.
Bijo prarasti specialistus
Šiaulių dailės galerijos direktorė Romualda Atkočiūnienė sako, kad atlyginimai biudžetinių organizacijų specialistams yra „neobjektyviai maži“. Atrodo, kad kultūros organizacijų darbuotojai turi gyventi vien oru.
Dailės galerijoje darbininkas, kuris kabina parodas, atlieka smulkius pastato priežiūros darbus uždirba 576 litus. Po pusę etato turi elektrikas, teritorijos prižiūrėtojas.
R. Atkočiūnienė neįsivaizduoja ką darytų, jei šie darbininkai išeitų. O atlyginimo neleidžia kelti Šiaulių miesto savivaldybės patvirtintas biudžetas. Savivaldybė remiasi Kultūros ministerijos sprendimais.
Dar vienas galvos skausmas — specialistų atlyginimas. Aukštąjį mokslą baigęs ir vyresniuoju specialistu dirbantis žmogus tegauna apie 800 litų į rankas. Pasak direktorės, tokį atlyginimą gaunantis žmogus bet kada gali išeiti iš darbo. Galerijos darbuotojai ne tik atlieka jiems priklausantį darbą, bet ir padeda rengti festivalius. Neretai darbo parsineša ir į namus.
Direktorius pats kabintų parodas
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriui Raimundui Balzai baisu vieną dieną sulaukti savo darbininkų prašymo išeiti iš darbo. Muziejuje šeši darbininkai dirba šiek tiek daugiau nei už minimumą. Direktorius sako, kad prie šios algos prideda įvairius priedus, kad užmokestis bent kiek padidėtų.
Muziejaus darbininkų amžius — apie 50 metų. Todėl vadovas viliasi, kad jie nesusiras kito darbo. Naivu tikėtis, kad į jų vietą ateitų jaunas žmogus.
Muziejuje jaunas specialistas negauna tūkstančio litų „į rankas“. Jaunimas čia padirba kelis mėnesius ir, gavę geresnius pasiūlymus, išeina.
Muziejuje pasilieka tik savo darbo fanatikai, bet, pasak R. Balzos, ir jų kantrybė gali vieną dieną trūkti.
Gelbsti priedai
Šiaulių kultūros centro darbininkai gauna minimumą. „Dar juos išlaikome, bet tai negali tęstis amžinai. Už šeštadienius mes jiems mokame dvigubai. Taip pat premijuojame iš sutaupyto atlyginimų fondo“, — sako Šiaulių kultūros centro vadovas Virginijus Stonkus.
Centro vadovo nuomone, Lietuvoje beveik nebeįmanoma susirasti žmogaus, kuris dirbtų už tokį atlyginimą: net iš Darbo biržos nebepasikviesi.
Specialistas neis dirbti už minimumą, o mokantis amato, išeis pas kitą darbdavį, kuris mokės daugiau pinigų.
„Dabar teatruose, kultūros centruose dirba entuziastai. Manau, jie išnyks. Tai — didžiulė problema“, — pripažįsta vadovas.
Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus sako, kad neturėtų atsitikti taip, kaip atsitiko Kauno dramos teatre. Ten kilo krizė, kai teatrą paliko techniniai darbuotojai, gaunantys minimalią algą. O be techninių darbuotojų negali vykti vaidinimai. Šiaulių dramos teatre darbuotojus gelbsti priedai.
Dailės galerijoje darbininkas, kuris kabina parodas, atlieka smulkius pastato priežiūros darbus uždirba 576 litus.
Svajūnas Sabaliauskas
