Kultūros atstovai, šeštadienį susirinkę į ketvirtąjį Lietuvos kultūros kongresą, aptarė šiandienines kultūros ir visuomenės gyvenimo problemas nuo moralinės krizės iki pavojaus kalbos išlikimui.
Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame suvažiavime dalyvavo žinomi poetai, rašytojai, muzikai, dailininkai, kalbininkai, akademinės bendruomenės atstovai.
Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus sakė BNS, kad suvažiavime priimtoje rezoliucijoje išsakyta Kultūros įstatymo būtinybė.
„Politikos sferoje reikėtų priimti susitarimą dėl ilgalaikiškesnės kultūros programos. Kultūros politika neturi jokių kriterijų, ir pati kultūra neturi kriterijų“, - teigė jis.
Pasak Kongreso tarybos pirmininko, buvo paminėta ir tai, jog reikia atskirti tai, kas įvardijama kaip fundamentali kultūros sritis (kalba, papročiai, istorinis paveldas ir t.t.), ir tai, kas vadinama profesionalia klasikine ir modernia kultūra.
Kultūrininkai taip pat išreiškė susirūpinimą gimtosios kalbos išlikimu.
„Situacija šiuo atžvilgiu grėsminga, ir reikia ryžtingos kalbos politikos. Išsakytas rūpestis dėl kalbos vartojimo kasdieniame, viešame gyvenime, ypač interneto erdvėje, dėl kalbos funkcijų siaurinimo ir panašiai“, - sakė K.Stoškus.
Jo teigimu, kai kurie dalyviai nusivylė konstatavę, kad kultūros politikos srityje nevyksta kongreso įvardijami pokyčiai, nors vis dar nesprendžiamos problemos buvo išvardytos jau prieš keletą metų.
Tačiau, anot Kongreso tarybos pirmininko, kultūros plačiąja prasme reikšmę nurodo prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo metu pirmąkart išsakyta mintis, kad moralinė, kultūrinė krizė yra ūkio krizės pamatas.
K.Stoškaus teigimu, Kongreso dalyvių mintims daugeliu atveju „moralinį palaikymą ir paramą“ pareiškė Kongrese apsilankęs Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.
Praėjusią savaitę menininkai prie Seimo protestavo prieš autorinių mokesčių padidinimą, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimą leidybai, įšaldytą Kultūros ministerijos patvirtintų kultūros programų finansavimą.
