Ne taip mažai prirašyta apie žiniatinklio straipsnių komentarus, jų funkciją, etiką ir prasmę apskritai. Nenagrinėsiu labai giliai, bet pabandysiu apžvelgti komentaro fenomeną (fenomeną, nes nieko panašaus iki tol nebuvo) ir pasidalinsiu savo mintimis. Galbūt klaidingomis.
Tinklaraščių analitikai paprastai komentarus nurodo kaip vieną svarbiausių svetainės atributų. Jie leidžia bendrauti su skaitytojais, išklausyti jų nuomonę, sudaro dialogo įspūdį, o kartais pasitarnauja kaip itin vertinga papildanti ar pataisanti rašinį informacija. Kita monetos pusė - klestinti platforma komentarų šiukšlėms - tiek automatizuotoms, tiek ir rankiniu būdu įrašytoms. Komentarai gali tapti tribūna tulžingiems, piktiems, užgauliems ar net įstatymus pažeidžiantiems išsirėkimams ir replikoms. Tokie komentarai nedaro garbės komentuojantiems (dėl tos priežasties dažniausiai anonimams) ir kenkia svetainei.
Įdomu tai, kad neretai apie komentarus galima pasakyti, kaip apie valdžią: turime tokius, kokių nusipelnėme. Įdomiausi ir rimčiausi mano skaitomi interneto resursai turi tokius pat įdomius ir vertingus komentarus. Dažnai jų pridedama vertė yra tokia didelė, kad tinklaraštis virsta tiesiog gyvų diskusijų klubu. Tokiose svetainėse komentarų šiukšlių pasitaiko itin retai - psichologinį barjerą šiukšlintojams sukelia ir gvildenamos temos, ir santūri bei pagarbi kitų komentuojančiųjų elgsena.
Asmeniniai dienoraščiai paprastai turi daug kiekvieno įrašo komentarų, iš pirmo žvilgsnio visiškai nereikalingų: “Pritariu!”, “Kokia šiandien saulė!”, “O aš valgau obuolį”… Tačiau tai jokiu būdu ne šiukšlės. Asmeniniams dienoraščiams labai svarbūs draugai ir jų dėmesys. Komentarai yra būdas jį parodyti. Kadangi rašinys dažnai būna labai asmeniškas, jokios specialios temos nepadiktuoja, tai komentarai, nepriklausomai nuo teksto dažniausiai tiesiog reiškia “Lankiausi pas tave, skaičiau”. Tai emocinio ryšio išraiška. Tokie komentarai sudaro menką barjerą šiukšlintojui, bet filtru kaip mat pasitarnauja skaitančiųjų bendruomenė - ji tuojau pat aršiai užpuola įsibrovėlį ir dažniausiai jį išguja, nors pasitaiko ir trolių, kurie minta svetima neapykanta.
Techninėse ir specializuotose svetainėse komentarai yra skirti specifinėms pastaboms. Jose nurodomos klaidos, patikslinami sprendimai, cituojamas kodas, klausiama patarimo ar atsakoma į tokius klausimus. Čia retai prasprūsta asmeniški dalykai, labai reti ir netinkami komentarai. Vėlgi svetainės tematika ir formatas neskatina paikų postringavimų ar gaižių riksmų ne į temą.
Sunkiausia nuo šiukšlintojų apsiginti bendro informacinio ar pramoginio pobūdžio svetainėse. Nuo šiukšlių paprastai jas saugo nebent tai, kad kol kas yra mažos ir niekam nežinomos. Kai tik perlipa didesnio lankomumo slenkstį - viskas priklauso nuo administratorių ir autorių elgesio. Jei jie flirtuoja su skaitytojais komentaruose ar atlaidžiai žiūri į pasitaikančias šiukšles, netinkamų komentarų akimirksniu ims daugėti. Jei netinkami komentarai yra trinami, o diskusija su skaitytojais vyksta apie rašinius, o ne pašalinėmis temomis, tai yra šansų išvengti nepraustaburnių antplūdžio.
Tiek apie tipus. Kitas aspektas - ar komentarai yra vienpusiai, ar dvipusiai. Ar rašinių autoriai ir portalų redaktoriai dalyvauja diskusijoje su skaitytojais? Nedidelių tinklaraščių autoriai paprastai aktyviai bendrauja su skaitytojais, ypač jei komentarai rašomi apie straipsnį. Portalų bėda - didelis medžiagų bei darbų srautas ir tai, kad autoriai retai skaito jau patalpintus savo rašinius ir dar rečiau dalyvauja diskusijose apie juos. Distancija tarp autoriaus ir skaitytojo dar padidėja, todėl ženkli dalis skaitytojų taškosi purvais nejausdama jokių ribų. Kuo didesnis portalas, kuo daugiau įvairių autorių rašinių jis skelbia, tuo labiau jis nutolsta nuo skaitytojo ir sukuria vaisingesnę terpę niekiniams komentarams.
Dėl to net abejoju, ar apskritai verta portalams ar svetainėms su labai dideliu informacijos srautu turėti komentarų galimybę. Neneigiu, kad net tokiuose resursuose smalsu paskaityti komentarus, kaip sako mano kolega, “kad suprastum masių mentalitetą”, bet juk tas tariamas mentalitetas yra labai iškreiptas. Taip pat ir dėl jau minėtų priežasčių. Galima juos laikyti gandų ar apkalbų analogu - smagu paklausyti, bet nedera daryti išvadų.
Pabaigai apie techninius barjerus. Jie naudojami dviems tikslams: 1) apsiginti nuo komentarų-šiukšlių, reklamuojančių visokį mėšlą; 2) kontroliuoti komentarų kokybę svetainėje. Kadangi nuo šiukšlių galima apsiginti programine įranga (gal ne 100%, bet galima), tai peršasi išvada, kad registravimosi, patvirtinimo ar juodųjų/baltųjų sąrašų barjerai kuriami, siekiant “išgryninti komentarų rasę”. Tas gryninimas turi savų trūkumų - jau kurį laiką pastebiu, kad net tokie tinklaraščiai kaip „Gizmodo“ ar „Lifehacker“, turintys šimtus tūkstančių skaitytojų, gauna vos po kelis komentarus įrašams ir nuolat skatina skaitytojus registruotis bei komentuoti. Tačiau registracijos vardan komentavimo barjeras yra pernelyg aukštas.
Svetainėje "nezinau.lt" esu ištrynęs tik du komentarus (neskaitant automatiškai blokuojamų šiukšlių robotų pastangų). Jie buvo tokie: “Ė nu” ir “o ką čia?” (parašyti to paties autoriaus vienas po kito). Pamaniau, kad kažkas tiesiog mokėsi rašyti komentarus ir pamiršo ištrinti savo bandymus. Nenorėčiau, kad kada nors tektų pradėti trinti komentarus intensyviau ir kuo nuoširdžiausiai to linkiu visų lietuviškojo interneto svetainių autoriams.
